Apibrėžime trūksta konkretumo
Užsienio investuotojų iniciatyva kurti verslą Lietuvoje ir tokiu būdu kelti šalies ekonominį lygį atsiduria diskusijų ir nesutarimų dėl viešojo intereso gynimo verpetuose – Lietuvos Respublikos (LR) įstatyminėje bazėje viešojo intereso apibrėžime vis dar trūksta tikslumo, o tai leidžia nevienareikšmiškai vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją. Būtent šis faktorius lemia, kad Lietuvoje viešąjį interesą ginančios institucijos yra pasitelkiamos per dažnai, kartais pastebimas ir piktnaudžiavimas atsakingoms institucijoms priimant sprendimą sustabdyti verslą. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, kol kas vis dar didžiausia kliūtimi investuotojams Lietuvoje išlieka verslo klimatas arba įstatyminė aplinka. Teisinį nestabilumą Lietuvoje lemia vienodų taisyklių visiems nebuvimas, administracinių sprendimų kaita ir dažnai naudojamas jau minėtas viešojo intereso gynimas.
Nors 2012 metais Lietuva pritraukė 2,5 karto (2,1 mlrd. litų) daugiau užsienio investicijų nei 2011 metais (839 mln. litų), pagal Pasaulio konkurencingumo indeksą, vertinant institucijų efektyvumo kriterijų, pasaulyje užimame 62 poziciją. Tai pokyčių reikalaujantis įvertinimas, ypač lyginant su aukštesnio išsilavinimo ir mokymo, technologinio pasiruošimo bei infrastruktūros rodikliais, pagal kuriuos užimame atitinkamai 25, 32 ir 42 vietas. Infrastruktūros kūrimo, ypač teritorijų planavimo problemos, itin akivaizdžios užsienio investuotojams. Štai neseniai Lietuvoje VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kvietimu viešėjęs Niujorko advokatų asociacijos narys, teisininkas William’as G. Stern’as (pagrindinis Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) akcininkas) teigė, kad su teritorijų planavimu susijusių dokumentų išdavimo procesas Lietuvoje gali užtrukti neribotą laiką. Tam, kaip pažymi W. G. Stern’as, kad būtų pradėtas statyti pastatas, reikia surinkti 16 – 20 parašų, kurių kiekvieno gavimas gali užtrukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje tokių dokumentų derinimą turi vykdyti savivaldybė, be to, savivaldybė įsipareigoja 80 proc. interesantų atvejų užbaigti procedūras per 60 kalendorinių dienų.
Bendruomenės interesas
Lietuvoje yra paplitusi praktika, kai gyventojai, būdami nepatenkinti kaimynystėje vystomu projektu, kelia reikalavimus ne kaip fizinių asmenų grupė, bet steigia juridinius asmenis, per kuriuos ir reiškia savo nepasitenkinimą. Pagrindinė šio reiškinio priežastis yra ta, kad jeigu fizinių asmenų reikalavimus teismas atmeta, investuotojui atsiveria kelias reikalauti patirtų nuostolių išieškojimo iš jų turimo asmeninio turto. Tuo tarpu, kai fiziniai asmenys įkuria bendruomenę, turinčią juridinio asmens statusą, visi reikalavimai gali būti nukreipti tik į tokių juridinių asmenų turtą. Jis dažniausiai apsiriboja tik simboliniais narystės mokesčiais. Fiziniai asmenys neprisiima jokios rizikos būdami tik šių bendruomenių steigėjais ir įsiveldami į ilgus bei dažnai nepagrįstus teisminius procesus, kurie dažnai eskaluojami viešoje erdvėje ir neigiamai veikia Lietuvos investicinį klimatą. Pasitaiko atvejų, kai „bendruomenė“ įkuriama tik po to, kuomet investuotojas supažindina visuomenę su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Tokia veiksmų seka neretai verčia sudvejoti tokių bendruomenių bendruomeniškumu ir suinteresuotumu ginti viešąjį interesą.
Kur ir kaip keistis?
Siekiant, kad Lietuva taptų pastebima ir vertinama užsienio investuotojų, būtini pokyčiai daugelyje sričių. Vienas iš galimų žingsnių – teisinės aplinkos stabilizavimas. Pakeitimai LR įstatyminėje bazėje, susijusioje su viešojo intereso institutu, pavyzdžiui, prokuratūros įstatyme, yra būtini užtikrinant skaidresnį ir efektyvesnį verslo projektų derinimą su visuomene. Būtent ji, visuomenė, pirmiausia iš to ir išloštų. Verta kalbėti ir apie teisėsaugos institucijų, ypač teismų, vaidmenį ginant viešąjį interesą. Lietuva, pagal Orhuso konvencijos punktą dėl teismų prieinamumo visuomenei, yra vertinama gana gerai. Lengvą teismų sistemos prieinamumą bendruomenėms Lietuvoje lemia sąlyginai žema teismų procesų kaina, plačiai traktuojamas viešas interesas ir neribotas galinčių kreiptis į teismus suinteresuotų asmenų ratas. Tai reiškia, kad praktikoje, piktnaudžiaujant viešo intereso gynimu, gana lengvai galima inicijuoti teisminį procesą prieš bet kokių naudingų visuomenei ir valstybei projektų įgyvendinimą. Tokiu atveju, „besirūpinant“ viešuoju interesu, būtų pamirštas viešasis gėris.
Labai svarbu, kad kuo daugiau viešojo intereso gynimo atvejų būtų išspręsta be teismo pagalbos. Pagrindinis vaidmuo turėtų tekti valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurios atsakingai priimtų viešąjį interesą garantuojančius sprendimus, o teisminio proceso inicijavimas būtų vykdomas tik kraštutiniu atveju. Taip pat galimybių yra ir teismams formuojant tokią teisinę praktiką, kurioje taikomi ekonominiai ir valstybės gerovei svarbūs kriterijai.
Pasak teisės ekspertų, bėdų su viešuoju interesu ir jo gynimu vis dar labai daug, todėl svarbu garsiai pasakyti, kad viešasis interesas negali būti ginamas atsižvelgiant tik į subjektyvius ir kartais net nepamatuotus organizuotų grupių reikalavimus. Todėl reikia ieškoti atsakymo, kaip palengvinti ir optimizuoti valstybės institucijų ir savivaldybių galimybes ginti daug platesnį – visuotinės gerovės – viešąjį interesą.
Emilijus Vinča, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas
