Dažniausiai dėl greitųjų kreditų į teismus kreipiasi kreditoriai. Paprastai jie Temidės rūmų duris atveria dėl paprasčiausios priežasties – norėdami išieškoti skolą, susidariusią skolininkui laiku negrąžinant kredito. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio bylose pasyvesni yra skolininkai – jie rečiau gina savo, kaip vartotojų, teises. Tokio pobūdžio bylose ginčų dėl kredito sumos paprastai nekyla, dažnesni atvejai, tačiau jų nėra daug, kai skolininkai nesutinka su kredito kaina, kuri apima visas išlaidas, įskaitant palūkanas, delspinigius, komisinius, administravimo mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos kredito gavėjas turi sumokėti.
Tiek teismams, tiek vartotojams bei kredito įstaigoms aiškumo šioje situacijoje įnešė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2016 m. pradžios. Jame numatyta greitųjų kreditų rinkos aktyvi priežiūra, reikalavimai kredito įstaigoms atsakingai vertinti klientų mokumą, baudos už neatsakingą skolinimą, sumažinta maksimali metinė palūkanų norma. Visi šie instrumentai padeda užtikrinti silpnesniosios šalies – vartotojo – interesus, todėl labai didelių ginčų dažniausiai pavyksta išvengti.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės vengia priimti teismo siunčiamus dokumentus, grąžinti skolą, ar net išvykę į užsienį bando ją „pamiršti“.
Ginčai, kylantys dėl greitųjų kreditų sutarčių, pirmiausia, ypatingi tuo, kad viena sutarties šalis yra vartotojas. Todėl asmenims, nepasvėrusiems savo galimybių grąžinti kreditą ir dėl to atsidūrusiems teisme, svarbu suprasti, kad atvykus į teismą galima apginti savo, kaip vartotojo, teises. Galbūt kreditoriaus reikalaujama suma yra per didelė ar iš viso nepagrįsta – o būtent tai ir padės išsiaiškinti teismas. Svarbu prisiminti, kad iš teismo yra siunčiami tik svarbūs ir su asmens teisėmis bei pareigomis susiję dokumentai.
Gavus tokius dokumentus nereikėtų jų vengti ir bijoti priimti. Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės vengia priimti teismo siunčiamus dokumentus, grąžinti skolą, ar net išvykę į užsienį bando ją „pamiršti“.
Klaidinga manyti, kad pasislėpus ir vengiant atvykti į teismą, pavyks išvengti skolos grąžinimo. Priešingai, tik bendradarbiaujant su teismu ir kita šalimi, galima greitai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą.
Jeigu asmuo jau sudaręs ar ketina sudaryti sutartį greitajam kreditui gauti, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą Jūsų teises užtikrinančių svarbių aspektų. Svarbu žinoti, kad Vartojimo kredito įstatyme yra įtvirtinta maksimali metinė palūkanų norma – už vieną išduotą kreditą ji negali viršyti 75 procentų. Kredito kaina, t. y. visa vartotojui tenkanti sumokėti suma už naudojimąsi kreditu, negali viršyti faktiškai galimo naudoti kredito sumos.
Be to, delspinigių suma pagal įstatymą negali viršyti 0,05 procentų už vieną uždelstą dieną. Delspinigiai taip pat negali būti skaičiuojami daugiau kaip už 180 dienų. Taigi įstatyme įtvirtinta daug vartotojų teises padedančių ginti instrumentų, todėl sutartyse su kreditoriumi pastebėjus asmens teises pažeidžiančių sąlygų, raginčiau nebijoti pakovoti už savo teises.
Vienas esminių Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintų vartotojus saugančių apribojimų – galimybė iš anksto save patį apriboti nuo vartojimo kreditų ėmimo. Vartotojas, negalintis atsispirti pagundai per daug skolintis, gali iš anksto raštu Lietuvos banko paprašyti jam neišduoti kredito ir taip apsaugoti pats save nuo finansinės naštos. Be to, įstatyme numatytas „apsisprendimo laikotarpis“, suteikiantis vartotojui galimybę per 2 dienas, nenurodant priežasčių, grąžinti jam suteiktą kreditą.
Tokiu atveju vartojimo kredito bendrovė neturi teisės taikyti jokių mokesčių (nei kredito administravimo, nei jo išmokėjimo ir kt.). Dar vienas svarbus apribojimas tas, kad vartojimo kreditai negali būti išduodami asmenims, jaunesniems nei 18 metų bei neveiksniems ar ribotai veiksniems tam tikrose srityse asmenims, be to, negali būti išduodami nakties metu, t. y. nuo 22 val. iki 7 val.
Be to, įstatyme numatytas „apsisprendimo laikotarpis“, suteikiantis vartotojui galimybę per 2 dienas, nenurodant priežasčių, grąžinti jam suteiktą kreditą
Nors įstatyme numatyta pakankamai nemažai instrumentų, gelbstinčių asmenis nuo neatsakingo skolinimo ir skolinimosi, tačiau turbūt svarbiausia yra asmeniui visuomet pačiam pamąstyti, ar trumpalaikis smulkus vartojimo kreditas jam apskritai būtinas. Taip pat svarbu numatyti, iš kokių pajamų jis bus grąžintas. Jei visgi skolinimosi išvengti nepavyksta, siūlyčiau pasidomėti visa prieinama informacija, išanalizuoti sutartį ir sąlygas, atsakingai pasirinkti smulkias paskolas teikiančią finansų įstaigą. Jei iškilo neplanuotų sunkumų grąžinti kreditą, svarbu, nevengti atsakomybės, nesislėpti, o kuo skubiau kreiptis į kreditą išdavusią finansų įstaigą.
Tikėtina, kad iškilusius sunkumus pavyks išspręsti bendradarbiaujant – įmonė, įvertinusi priežastis (galbūt netekote darbo ir planuotų pajamų, nutiko kita svari bėda), gali sustabdyti palūkanų skaičiavimą, sudaryti skolos grąžinimo dalimis grafiką.
Erika Tamošaitienė yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja.
