Europa apie tai jau galvoja. Europos Komisijos užsakymu prof. Mariana Mazzucato parengė studiją: „Į misiją orientuoti moksliniai tyrimai ir inovacijos ES“, kuri projektuoja būsimą Europos Sąjungos bendrąją tyrimų ir inovacijų programą. Misijomis galėtų būti sprendžiami tokie šiuolaikiniai iššūkiai, kaip sveikatos problemos, oro tarša perpildytuose miestuose, skaitmeninės technologijos viešojo sektoriaus efektyvumui didinti ir kt.
Inovacijos tapo viena pagrindinių Europos Sąjungos krypčių, siekiant paskatinti ekonomikos augimą. Prof. M.Mazzucato studijoje analizuojamos mokslo ir inovacijų politikos priemonės, skirtos atnaujinti inovacijų ir ūkio augimo politiką. Mokslo ir inovacijų „sukabinimas“ iškeliamas kaip būtina sąlyga plataus masto uždaviniams spręsti suformuojant aiškius tikslus ir atveriant galimybes nepriklausomoms iniciatyvoms. Kalbama apie sumanų augimą, paremtą inovacijomis, tvarų augimą taupiai naudojant išteklius ir saugant aplinką, taip pat įtraukų augimą, kuris mažina atskirtį.
Inovacijų švieslentėse Europos duomenys analizuojami ne tik viduje tarp atskirų šalių, tačiau lyginami su JAV ir kitais pasaulio regionais, nuo kurių augimo tempų Europa pradeda atsilikti.
Ūkio augimas siejamas su ekonominės politikos peržiūra – privataus sektoriaus iniciatyvų įgalinimu. Pabrėžiama, kad svarbu – ne tik finansavimo dydis, bet ir inovacijoms skiriamų lėšų panaudojimo tikslingumas. Pavyzdžiui, SSRS iki sugriuvimo skyrė daugiau lėšų MTEP nei, pavyzdžiui, Japonija, tačiau technologinių sprendimų ir naujų produktų rinkoje konkurencingumu Japonija pirmavo pasaulyje.
Studijoje pateikiama nauja inovacijų rinkos koncepcija ̶ mokslo ir verslo bendradarbiavimas siekiant įgyvendinti konkrečias misijas. Akcentuojamas misijų rizikingumas visoje inovacijų grandinėje, kuri nėra linijinė – reikia būti pasirengus rizikai, nes tik tokiu būdu galima imtis ambicingų misijų, keisti misijų kryptį, jei rizika nepasiteisina.
Tačiau tik ambicingi tikslai užtikrina, kad tyrimai ir inovacijos gali duoti rezultatą, kurio kitu atveju net nebūtų bandoma pasiekti..
Tokia vizija turi vadovautis visos suinteresuotos pusės, ji turėtų apimti mokslą, technologijas ir humanistiką ir atliepti iškilusius iššūkius.
Natūraliai kyla klausimas: kur šiame Europos Sąjungos inovacijų vizijos kontekste yra Lietuva? Gali pasirodyti, kad mes esame šių procesų nuošalyje, nes jų analizei skiriama nepakankamai dėmesio ir neretai diskutuojama siauromis aktualijomis. Tarptautiniai ekspertai yra įvardija mokslo institucijų ir juose vykdomų tyrimų fragmentaciją, menką veiklų koordinaciją, nepakankamą verslo imlumą inovacijoms.
Bendras mokslo finansavimas Lietuvoje aiškiai nepakankamas, disproporcija tarp studijų ir mokslo finansavimo neskatina mokslu grįstų studijų ir kokybiškų konkurencingų mokslinių tyrimų. Nepasinaudojama 13-ai ES šalių narių skirtomis priemonėmis platesniam dalyvavimui Horizonto 2020 programoje.
EK tikslingai siekia įtraukti mokslininkus į Horizonto2020 programą, parengtos ir įgyvendinamos kelios priemonės: Teaming, Twinning, ERA-chair, dalis Marie Sklodowska-Curie stipendijų. Tačiau Lietuvos institucijos ir mokslininkai pateikia labai mažai paraiškų ir tuomet negalima tikėtis reikšmingesnio sėkmės rodiklio. Gali būti, kad būsimojoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų 9 bendrojoje programoje bus realizuojamas “dviejų greičių” principas ir mes turime rengtis konkuruoti bent su kitomis ES-13 šalimis dėl ribotų lėšų.
Esame Europos Sąjungos dalis, tad aktyvus dalyvavimas bendruose projektuose – būtina Lietuvos mokslo sėkmės sąlyga. Vienas iš tokių dalyvavimo žingsnių – galimybė dalyvauti diskusijoje dėl būsimos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų krypties.
Tad Švietimo ir mokslo ministerija ragina mokslo bendruomenę ir visuomenę aktyviai dalyvauti viešosiose konsultacijose dėl būsimosios bendros Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programos prioritetų. Tai padaryti galima nuėjus čia.
Prof. Eugenijus Butkus yra švietimo ir mokslo ministrės patarėjas
