Deja, nepagarbos ir patyčių virusas Seime plinta vis labiau. Jei praeitoje kadencijoje dominavo pyktis ar nuoskaudos, tai įpusėjus šiai kadencijai nesmagu net užeiti į plenarinių posėdžių salę ar atsiversti naujienas apie Seimą, kur viešas ir neviešas vienas kito žeminimas, kabinėjimasis, menkinimas atrodo tarsi Lietuvos Parlamento vizitinė kortelė.
Nuolat laidomos remarkos su tikslu pašiepti, sumenkinti, pažeminti savo bendradarbius Seimo narius kuria nekonstruktyvią, nesveiką, įtemptą darbinę aplinką, kuri trukdo atlikti pagrindines Parlamento funkcijas. Įstatymų priėmimas vis dėlto yra sudėtingas ir visą valstybę tiesiogiai veikiantis procesas. Todėl visuotinė panieka vieni kitiems užsuka ydingą ratą ir menkina Seimo įvaizdį visuomenės akyse.
Šią kadenciją nepasitikėjimas Seimu vienu metu buvo pasiekęs 78 procentus. Politologų vertinimu, tokį prastą rodiklį lėmė Seimo, kaip konfliktų židinio, įvaizdis visuomenėje. Kai Seimo posėdžių metu visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį dažniau patraukia ne rimtos diskusijos ir debatai, o konfliktai ir kivirčai, sunku tikėtis teigiamos įstatymų leidėjo reputacijos rinkėjų akyse.
Iš dalies suprantama, kodėl plačiai socialinių tinklų komentaruose plinta ir neretai medijų antraštėse pasirodo parlamento kaip vaikų darželio, juokdarių klounados ar tinginių būrio stereotipai. Bėda, kad šioms klišėms pagrindas kuriamas pačiame Seime, plenarinių posėdžių salėje, iš parlamentinės tribūnos. Keleto tautos atstovų neatsargus arba piktybiškas žodis meta šešėlį visai Tautos atstovybei.
Vien per pastaruosius kelis šių metų mėnesius Seimo nariai Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius, Valdemaras Valkiūnas, Remigijus Žemaitaitis, nepaisydami vakarietiškos politinės kultūros standartų ir visuotinių etinių principų, laidė seksistines užuominas valdžios moterų atžvilgiu. Moteris žeminantys replikos ir juokeliai Lietuvos Parlamente yra savotiškas spjūvis į veidą ne tik už lyčių lygybę kovojančioms visuomeninėms organizacijoms, bet ir mažiausiai kas trečiai Lietuvos moteriai (tiek jų yra bent kartą gyvenime patyrusios smurtą, diskriminaciją, priekabiavimą lyties pagrindu).
Etikos ir procedūrų komisijoje esame ne kartą išsakę griežtą poziciją, kad Seimo posėdžių salėje išsakomos įžeidžiančios ir menkinančios pastabos siunčia netinkamą signalą visuomenei, stabdo pagarbos ir pasitikėjimo augimą. Komisija rugsėjo 21 d. konstatavo, kad Seimo posėdžiai yra transliuojami viešai, todėl Seimo narių kalbos yra prieinamos didelei visuomenės daliai ir gali turėti reikšmingos įtakos formuojant visuomenės nuomonę.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašymu, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rugsėjį įvertino Seimo nario D.Gaižausko menkinamojo pobūdžio pasisakymus apie Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę asmenų lygybės ir nediskriminavimo požiūriu ir konstatavo, kad „panašaus turinio pasisakymai, išsakyti darbo vietoje būtų vertinami kaip turintys priekabiavimo dėl lyties požymių, kaip galimai sukuriantys priešišką, įžeidžiančią aplinką“.
Lietuvos žmogaus teisių centras kartu pažymėjo, kad D.Gaižauskas „savo pasisakymais diskriminuoja Ministrę Pirmininkę bei Seimo Pirmininkę dėl lyties bei menkina visas politikes moteris. Teigdamas, jog esą „konservatorių moterys“ yra „praradusios moteriškumą“, Seimo narys remiasi nekorektiškais lyčių stereotipais, juos reprodukuoja bei taip palaiko ir skatina lyčių nelygybę. Teiginiu „gal jums moteriškai ir atrodo“ suponuojama, kad Seimo Pirmininkės vienokiems ar kitokiems sprendimams įtakos turi jos lytis bei kad jos sprendimai būtent dėl lyties yra prastesni, mažiau legitimūs. Frazė „moteriškai pakalbėti tarp jūsų, kaip ten sako, mergaičių“ yra taip pat absoliučiai nekorektiška ir seksistinė, nes turi aiškų ketinimą sumenkinti moterų politikių sprendimus bei pasiūlymus būtent todėl, jog yra moterys“.
Išvadoje taip pat paminėta, kad tokie pasisakymai „kenkia parlamento reputacijai ir autoritetui“.
Išvadoje taip pat paminėta, kad tokie pasisakymai „kenkia parlamento reputacijai ir autoritetui“.
Galiausiai rugsėjo 21 d. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad D.Gaižausko „pasisakymai 2022 m. gegužės 24 d. Seimo rytiniame posėdyje yra nesuderinami su Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintu pagarbos žmogui ir valstybei principu“ ir rekomendavo D. Gaižauskui „atsakingai reikšti savo mintis ir vengti seksistinio pobūdžio, moteris žeminančių, įžeidžiančių ar diskriminuojančių pasisakymų“.
Po keleto savaičių analogiški vertinimai iš Lygių galimybių kontrolierės tarnybos bei Lietuvos žmogaus teisių centro buvo gauti Etikos ir procedūrų komisijai nagrinėjant Seimo nario Aido Gedvilo plenarinio posėdžio metu išsakytą mintį, kad galima karinė agresija ir prievarta Lietuvos gyventojų atžvilgiu Ministrei Pirmininkei nebūtų svarbi atsižvelgiant į jos šeiminę padėtį, t. y. partnerio ir vaikų neturėjimą. Komisija spalio 12 d. priėmė sprendimą, kad A.Gedvilo veiksmai taip pat nesuderinami su Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis.
Ypač liūdna, kad šiais, ir daugeliu kitų atvejų, politikai kategoriškai vengė pripažinti, kad jų pasisakymai pažemino kolegas ar koleges, kad tai buvo akivaizdžios patyčių ar menkinimo apraiškos, kurios viešumoje įteisina nekorektiškus stereotipus ir apsunkina lygių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą.
Ko gero, netgi ne vien Seimas, o visa visuomenė vis dar esame užsisukę ydingame rate: toliau žeminame vienas kitą, o Parlamentą laikome atpirkimo ožiu, blogio židiniu. Neturėtume stebėtis, kad populizmo kelią pasirinkę kolegos kartu su pykstančiais tautiečiais mėto neapykantos akmenis į Tautos atstovybę – jiems tai lengvi politiniai dividendai, nereikalaujantys apgalvotų idėjų, kompetencijos ir sunkaus darbo. Išryškėjusi tendencija, kuomet Tautos rinkta valdžia pačiame Seime, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje yra nuolat žeminama, užgauliojama ir net įtarinėjama in corpore siekianti sunaikinti valstybę, yra ganėtinai pavojinga.
Aštraus kritiko tonu nesunku rėžti: „Dirbkite geriau, nes nėra už ką jūsų girti!“ Be abejo – ir negirkite. Tryliktasis Seimas – kaip absoliučiai visi kiti iki dabartinio – padarė ne vieną klaidą. Mes esame žmonės. Kaip ir Jūs. Parlamentas yra visuomenės atspindys. Išsilavinimo, pajamų, asmenybių, intelekto, padorumo ir kitų savybių įvairovė atspindi tai, ko norėjo rinkėjai. Ar tai kaltinimas rinkėjams? Vienareikšmiškai ne. Tik nesmagus faktas, kad visi, ko gero, turime atprasti nuo vilionės žerti lengvus kaltinimus, nuo visažinystės skaitant antraštes ir atsakomybės permetinėjimo. Tai turime suprasti ir mes, Seimo nariai, suvokdami, kad savo rankomis ardome vieną svarbiausių brandžios demokratijos vertybių – pasitikėjimą valstybės valdžia, žmonių rinkta valdžia. Visus vienu purvu tepantieji sąmoningai ar nesąmoningai prisideda prie etiško, moralaus, skaidraus parlamentarizmo erozijos.
Mes, kaip parlamentarai, privalome prisiimti atsakomybę ir patys rasti drąsos rinktis sunkesnį kelią – atkreipti rinkėjų dėmesį ne per patyčias ir kolegų menkinimą, mokytis suvaldyti susierzinimą ir net didžiausią pyktį išsakyti laikydamiesi pagarbos oponentui principų. Jei mes patys sukuriame tokią aplinką, kad nepriklausomai Lietuvai Parlamentas nereikalingas, dėl reitingų žeminame į kairę ir į dešinę nesigilindami į tiesą, tuomet patys esame kalti, kad Seimas tapo keiksmažodžiu.
Kiekvienas Seimo narys turi teisę sakyti, ką galvoja. Lygiai taip pat kiekvienas Seimo narys turi jausti pareigą reaguoti į peržengtas politinės etikos ir pagarbos asmeniui ribas. Skirtumas tarp ironijos ir pašaipos, tarp sarkazmo ir įžeidimo yra milžiniškas – ir Seimo nariai neabejotinai gali suprasti šį skirtumą. Niekas nesiekia riboti politikų saviraiškos laisvės, vis dėlto jų retorika turi būti korektiška.
Prieš kelis dešimtmečius atsižegnojome nuo maskoliškos nekultūros, tad ir dabar sustokime. Sustokime, kol nevaldomai nenukrypome „ломать не строить“ (griauti lengviau nei statyti) kryptimi.
Turime vilties, kad jeigu mes, skirtingų kartų atstovai, būdami skirtinguose politinių jėgų poliuose, galime sutarti dėl pamatinių valstybės reikalų ir principų šiuo sunkių išmėginimų metu, galbūt galime tai padaryti visi.
