Arkivyskupas kalbėjo, kad šiame pasaulyje daug kompromisų, bet negali būti kompromiso moralės srityje. Ir pateikė puikų pavyzdį – „įsivaizduokite, jog darbuotojas darbdaviui sakytų, kad jis net 95 proc. savo darbo laiko nieko nevogs...“. Salėje nuvilnijo juoko banga. Juokiausi ir aš. Kol prisiminiau savo 4 metų patirtį valstybės valdomoje įmonėje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.
Darbas tos įmonės vadovo pareigose prasidėjo vieno uoste įsigalėjusio statybų „oligarcho“ paliktu rašteliu ant stalo. Jo esmė – už savaitės bus konkursas, siūlau 200 tūkst. litų. Kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), ši įrašė kitą mūsų pokalbį, vėliau teismas nuteisė šį „oligarchą“. Bet kai „oligarchas“ buvo pakviestas į apklausas, man paskambino vienas įtakingas žmogus ir pasiūlė be telefonų susitikti ant ežero kranto.
Juokiausi ir aš. Kol prisiminiau savo 4 metų patirtį valstybės valdomoje įmonėje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.
Sakė, kad dabar uoste kyšiai siekia 15 proc. sutarties vertės, o korupcijos neįmanoma išnaikinti, reikia ją mažinti bent iki 7-8 proc., tada man esą galima kabinti medalį.
Atsakiau: „Ne, tada aš turėčiau sėdėti kalėjime už 7-8 proc. kyšio ėmimą“. O po to pagalvojau, negi aš turėčiau sakyti tam „oligarchui“ – „gerbiamas Pranciškau Jurguti, mažinkime korupciją. Aš imsiu ne 200 tūkst. Lt, bet tik 100 tūkst. Lt – tau bus pigiau, o man medalį pažadėjo“...
Be jau minėtų dalykų, išsiaiškinau, kad vairuotojai su vadovais dirbtinai padidina (iki 30 proc.) automobilių degalų suvartojimo normas. Nepanaudotų degalų perteklių nupila sau. Man buvo rėžta į akis – čia toks kompromisas buvo pasiektas: vairuotojų algos mažos, tad buvo leista jiems benzino ar dyzelino „nusipilti“ (t.y. vogti).
Atleidau iš darbo svarbiausiąjį savo direktorių už spėjamus „kompromisus“ su uoste dirbančiais statybininkais. Vienos statybos firmos pusvadis spaudoje rypavo – kaip negerai, kaip blogai, atleistasis direktorius buvo lankstus vadovas. Likimo ironija – tas daug rypavęs pusvadis per 5 minutes buvo išmestas iš darbo, kai privačios įmonės savininkas pamatė, kad pusvadis iš jo vagia ir baigia savo namą statyti.
Mano, kaip liberalo, išvada – kuo mažiau valstybė valdys ir reguliuos, tuo mažiau bus vagiama iš Lietuvos.
Galiausiai šiemet sulaukiau priekaištų spaudoje iš to asmens, kuris mano darbą perėmė. Priekaišto esmė: blogas buvęs vadovas – negi žmoniška atleisti iš darbo už pavogtą „kanistrą“ katerio degalų? Nebesupratau, kokios „kompromisų“ mados ir kiek galima vogti ar imti dabar...
Todėl pabaigai – liberalo replika arkivyskupui: nepainiokite privačių ir valstybės valdomų įmonių, papročių ir „tradicijų“. Mano, kaip liberalo, išvada – kuo mažiau valstybė valdys ir reguliuos, tuo mažiau bus vagiama iš Lietuvos.
Dr. Eugenijus Gentvilas yra Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys