1990 m. Lietuva ėmėsi esminių valstybingumo permainų rinkdamasi būdą susipykti su tuo metu galingiausia pasaulio imperija. Mes ne šiaip susipykome – mes ją ėmėme griauti.
Tuomet generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas paskelbė ultimatumą, visa Maskva grasino: bus blogai. Blokados metu nieko neturėjome: trūko maisto, be kuro stojo žiguliai ir miesto autobusai, užsukus dujas neveikė centrinis šildymas. 75 dienas laisvi lietuviai buvo priversti laikytis dietos ir daugiausia keliavo pėsčiomis. Ekonominis spaudimas buvo skausmingas, bet mums nebaisus. Mes pasirinkome pakentėti nepriteklių, kad būtume laisvi.
Dabar Seimo rinkimų debatuose kai kurios partijos prikelia argumentą, kurį pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo girdėjome ne kartą: bus blogai. Atseit Lietuva pati kalta dėl to, ką daro rusija. Kokius argumentus iš kišenės traukia gąsdintojai?
Geopolitinis argumentas
Kai kurių prorusišikų sąrašų nuostatos nekelia abejonių: jie savo valstybingumo sampratą ir orientaciją rusijos kryptimi ne kartą parodė žodžiais ir veiksmais. Savo tikrąjį veidą sąrašų lyderiai vėl parodė praėjusią savaitę LRT televizijos debatuose. Lietuvos liaudies partijos (LLP) sąrašo vedlys E.V. sakė: „Aš kategoriškai prieš, kad būtų didinami bet kokie mokesčiai (...) karo reikmėms“.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmasis numeris W.T. aiškino: „Mes turime daugiau naudoti diplomatiją, kad šitą karą stabdyt. (...) Mes patys neturime provokuot šito karo“. Anot Taikos koalicijos (TK) varovo В.У., su autoritarinėmis rusija ir Baltarusija Lietuva turėtų „bendrauti taip, kad neišprovokuoti karų“. Partija „Nemuno aušra“ (NA) debatuose nedalyvavo, tačiau užtenka ir programos: gynybos akcentą ji nustūmusi į paskutinį sakinį ir su minuso ženklu: „užtikrinsime, kad krašto gynyba nebūtų finansuojama pažeidžiamų, socialinę atskirtį patiriančių žmonių sąskaita“.
Apibendrinkime 4 rinkiminių sąrašų nuostatas: remkime gynybą mažiau, mažiau pykimės su rusija.
Ekonominis argumentas
Kiti sąrašai savo orientaciją atskleidžia nebūtinai nuolankumu (palankumu) Maskvai, o komentuodami Lietuvos užsienio politiką ir jos poveikį ekonomikai. Nors Tautos ir teisingumo sąjunga (TTS) savo programoje deklaravo kariuomenės, gynybos pajėgumų stiprinimo siekį, sąrašo lyderis A.O. debatuose Lietuvos pastangas didinti atsparumą nuo rusijos netiesiogiai menkino ekonominiu argumentu: „Visa ta veikla mūsų – va, tokia užsienio politikos, padarė milžinišką ekonominę žalą mums ir naudą kažkodėl tai rusijai“.
Lietuvos regionų partija (LRP) savo programoje gynybos politikai skiria vieną pastraipą, kuri iš principo neprieštarauja 2022 m. parlamentinių politinių partijų susitarimui dėl nacionalinio saugumo ir gynybos. Vis dėlto sąrašo pirmasis numeris J.P. aktyviai smerkia Lietuvos sankcijų ir tranzito politiką, nes „4,8 mlrd. mūsų ta politika uždirbo rusams“. Anot jo, „mes atleidome 3000 žmonių iš geležinkelių, 15 mln. tonų krovinių negavo mūsų uostas: nuostoliai mums, pelnas rusams ir jokio nuostolio baltarusiams“.
Šią kadenciją plika akimi regima nesklandi sąveika tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos iš tikrųjų kritikuotina. Tačiau Lietuvos užsienio politiką vadinti kaip naudingą Rusijai ir nenaudingą mums yra putino teiginių parafrazės.
Kaip yra iš tiesų
Vos atgavus Lietuvos nepriklausomybę, metinė infliacija pasiekė net 1163 proc., dramatiškai sumažėjo bendrasis vidaus produktas. (Pabadykite įsivaizduoti, kaip tokia infliacija paveiktų gyventojų pajamas dabar – penktadienį gavus atlyginimą, pirmadienį ne kažin ką galėtum įpirkti.) Daugelis dėl nuosmukio kaltino pirmąjį Seimą ir Vyriausybės politiką. Vis dėlto nepriteklių priežastis buvo išorinė.
Kaip savo ekonomikos istorijos apžvalgoje rašo profesorius Raimondas Kuodis: „Nemaža dalis Lietuvos gyventojų manė, kad infliaciją ir ūkio nuosmukį lėmė vidaus politikos klaidos, tačiau iš tikrųjų šią kaina daugiausia teko mokėti už ilgametį buvimą prieštaringos sovietinės ekonominės sistemos dalimi“. Kitaip sakant, Lietuvos nuostolius tuomet lėmė ne perėjimas prie laisvos rinkos, o priklausomybė nuo rusiškos planinės ekonomikos. Anot R.Kuodžio, „hiperinfliacijos lygį siekianti infliacija, susidariusi liberalizavus kainas, greičiau buvo ne kainų liberalizavimo pasekmė, o ankstesnės ekonominės sistemos padarinys“.
Daug kuo panaši padėtis mūsų šalies ekonomiką ištiko per rusijos finansų krizę 1998–1999 m. Mes vėlgi patyrėme didelių trumpalaikių nuostolių. Tačiau sumažinę ekonominę priklausomybę nuo rusijos ilgalaikiu laikotarpiu tik išlošėme. Kaip aiškina R.Kuodis, krizės pasekmes vėliau įvertinome pozityviuoju aspektu – „kaip Lietuvos eksporto perorientavimo iš nestabilių, nemokių Rytų rinkų į kur kas daugiau galimybių teikiančias, nors į reiklesnes, Vakarų rinkas“.
Vadovaujantis istorinėmis paralelėmis, dabartinės ES sankcijos rusiškiems ir baltarusiškiems verslams, baltarusiškų trąšų tranzito sustabdymas yra tokio paties pobūdžio – kaip rinkų diversifikavimo ir ilgalaikio ekonomikos atsparumo didinimo žingsniai (net jei trumpam atnešantys nuostolių). Lygiai tokio paties pobūdžio yra didelės valstybės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir toliaregiškas Lietuvos posūkis nuo Kinijos prie Taivano ir kitų Ramiojo vandenyno kraštų ekonomikų.
Jeigu mūsų neišgąsdino ekonominė blokada, nereikia rinkėjų gąsdinti, kad Lietuvai pakenks draudimas tranzitu vežti baltarusiškas trąšas ar diplomatinių santykių pašlijimas su Kinija. Sakyti, kad Lietuva pati kalta atsiribodama nuo rusijos, iš esmės yra propagandinė rusų klišė.
Štai kodėl TTS ir LRP tokios panašios į LLP, LLRA-KŠS, TK, NA – tyčia ar netyčia, tik iš kito galo, šokančios tą pačią Kremliaus kalinką. Būkime budrūs.
