O problema vartotojui – iššūkis paslaugų tiekėjams. DNB banko atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad 46 proc. mobilų banką naudojančių žmonių, siekia patogesnio būdo prisijungti prie savo paskyros. Dar ketvirtadalis finansus telefone tvarkančių žmonių prioritetą teikia prisijungimo saugumui, o 16 proc. apklaustųjų – nori prisijungti greičiau. Todėl konkrečiai bankams atsiranda poreikis ieškoti naujų būdu, kad vartotojai paprastai ir greitai, bet tuo pačiu saugiai, prisijungtų prie savo mobilaus banko.
Tokie mobilaus banko vartotojų lūkesčiai iš tiesų keičia viską. Paslaugų tiekėjai yra įpareigoti šių lūkesčių pakeisti tradicinius prisijungimo būdus – kodų korteles ar generatorius (ką tu turi) ir PIN kodą (ką tu žinai) – į modernesnes prisijungimo priemones – biometrinius duomenis (kas tu esi).
Kas tai yra? Biometriniai duomenys yra žmogaus turimi biologiniai duomenys, kuriais galima autentifikuoti ar vartotojas yra tai, kas jis sakosi esąs. Tokiai duomenų grupei priklauso piršto atspaudas, akies rainelė, balsas ar veidas. Viskas, kas individą daro individualiu.
Gali susidaryti įspūdis, kad mobilus bankas nėra jau toks populiarus, kad reiktų galvoti, apie mokslinę fantastiką primenančius prisijungimo būdus. Tarptautinės tendencijos rodo, kad mobilus bankas lėtai, bet užtikrintai tampa pagrindiniu klientų interakcijos kanalu. Įdomu ir tai, kad dalis žmonių, kaip rodo atliktas tyrimas, galimai norėtų savo bankinius reikalus tvarkyti mobiliuosiuose įrenginiuose, bet arba jų neturi, arba nemoka to daryti. Kalbant skaičiais, mobiliu banku naudotis nemoka 22 proc. visų apklaustųjų, neturi galimybės (tinkamo telefono ir plano su internetu) 20 proc.
Todėl tik laiko klausimas, kada klientai ne tik tvarkys savo finansus mobiliuosiuose įrenginiuose (perves pinigus, skolinsis ir pan.), bet ir turės galimybę konsultuotis su banko specialistais. Juk jau ir dabar yra bankų, siūlančių klientams video konsultacijas realiu laiku, kurių metu klientas ir identifikuojamas, ir gauna jam reikalingą informaciją ar atlieka bankinius veiksmus. Būtinybė eiti į banką tirpsta, kaip ir fizinio banko skyriaus prioritetas prieš elektroninių paslaugų tiekėjus.
Paslaugų tiekėjų ir ypač bankų ateitis yra mobiliuosiuose įrenginiuose. Suprasdami tokias tarptautines tendencijas, DNB savo mobilaus banko klientams jau siūlo galimybę jungtis naudojant piršto atspaudą. Todėl, kad pagrindinis skaitmenėjančių paslaugų tiekėjų, tame tarpe ir bankų, uždavinys – pasiūlyti kuo paprastesnes, bet kartu saugiai pasiekiamas, paslaugas savo vartotojams.
Ilgiems slaptažodžiams, kodų generatoriams ar kortelėms, akivaizdu, su mobiliu banku – ne pakeliui. Iš keliolikos skaitmenų sudarytus slaptažodžius reikia prisiminti, o ir pats kliento identifikavimo procesas, jungiantis prie mobilaus banko, užtrunka gerokai ilgiau. Kita vertus, dažnam vartotojui, pavyzdžiui, 26 simboliu kodas greičiausiai atrodo saugus. Tačiau net jis nėra ne nulaužiamas.
Iš tiesų bankininkystę apsunkina net ne sudėtingi ar ilgi kodai. Apsunkina tai, kad kuo daugiau paslaugų naudojame, tuo daugiau tų kodų įsiminti reikia. Pasaulinės prognozės rodo, kad per artimiausius penkerius metus vartotojai internetinėje erdvėje vidutiniškai turės per 200 paskyrų ir visoms joms, jei niekas nesiims keisti prisijungimų būdo, reikės ilgesnio ar trumpesnio slaptažodžio. Atsakykite sau atvirai, ar patys atsimintumėte bent 50 skirtingų skaičių ir raidžių kombinacijų? O 100? Aš – vargu.
Kita vertus, galima ieškoti lengvesnių kelių – naudoti tuos pačius skaičius visuose slaptažodžiuose. Taip, tokiu būdu galima atsiminti daugiau, nei kaskart naudojant unikalius slaptažodžius, tačiau tuomet balansuojate ant itin slidžios savo duomenų apsaugos ribos.
Asmens identitetą užtikrinantys biometriniai duomenys yra vienetiniai, autentiški ir sunkiai nukopijuojami. Todėl ši technologija ir yra matoma, kaip geriausia – saugi, paprasta ir laiką taupanti – alternatyva mobilaus banko klientų identifikavimo mechanizmams.
Kada įvyks šis technologinis šuolis ir visi bankai ims naudoti asmens biometrinius duomenis? Jis jau vyksta. Pirmiausiai, dalis klientams aktualių paslaugų jau perkeltos į mobiliuosius bankus. Kitos paslaugos taip pat po truputį plečiasi – su paklausa atsiranda pasiūla. Ir atvirkščiai. Su laiku vis daugiau funkcijų atrasime savo išmaniuosiuose ir vis mažiau reiks ieškoti banko skyriaus. Net bankomatų ateitis yra padiktuota technologinių pokyčių, kurie irgi netruks atrasti savo rinką, savo vartotoją. Antra, pristatydami prisijungimą piršto atspaudu bankai įžengė į biometrinių duomenų vartojimo klientų identifikacijai amžių.
Mobilaus banko paslaugų augimas ir greitesnio prisijungimo klientams paieškos vyksta pažingsniui: padaugėja elektroninių paslaugų, padaugėja ir elektroninio identiteto turėtojų. Nors kalbame apie mobilaus banko proveržį, ši taisyklė galioja ir kitoms paslaugų rūšims. Su laiku vis daugiau klientų kelsis į elektroninę erdvę, todėl jiems rasis vis daugiau paslaugų. Ir atvirkščiai – kuo daugiau paslaugų bus, tuo didesnė tikimybė sulaukti daugiau elektroninių klientų. Viena aišku tikrai: gausus vartotojų srautas tikėsis paslaugas pasiekti greičiau ir neapkrauti savo galvos papildomais skaičiais, raidėmis ir jų kombinacijomis. Ar paslaugų tiekėjai siūlys tam biometrines atpažinimo priemones? Beveik nėra abejonės.
Evaldas Ruzgys yra DNB banko Elektroninių kanalų departamento vadovas
