Nepaisant reklamos per televiziją, kur antrąją savo partijos pavadinimo dalį konservatoriai sąmoningai nutyli, ir lieka tik Tėvynės Sąjunga, į Seimą tikrai patektų ir nuslėptasis veidas – Andrius Kubilius. Pamiršote jį? Senokai matėte? Nebeleidžia jaunasis Landsbergis Kubiliaus į eterį – kad visuomenės neerzintų. Bet kiekvienam aišku, nors popierėlis ir naujas, ryškesnės spalvos – turinys jame tas pats.
Tą mėlynu kaspinu aprištą krepšelį, kvepiantį melu, jau bandoma prastumti visuomenei. O gal žmonės susigundys, pamiršę viską, kas buvo pridaryta iki 2012-ųjų gruodžio?
Pristatė visuomenei Tėvynės sąjunga – konservatoriai savo rinkiminį krepšelį, kurį bruks rinkėjams. Jame ir „šliosas“ – mistiškai išauginti žadamų atlyginimų, ir dėžutė gražiai supakuotų – padidintų pensijų, ir primenanti geros kokybės vyną stiklinė tara su pusantro šimto tūkstančių naujų darbo vietų turiniu.
Tik su ta tara reikia labai atsargiai elgtis, ji tokia trapi, kad gali subyrėti į šipulius vos prisilietus bet kuriam ekonomistui ar politologui. Tą mėlynu kaspinu aprištą krepšelį, kvepiantį melu, jau bandoma prastumti visuomenei. O gal žmonės susigundys, pamiršę viską, kas buvo pridaryta iki 2012-ųjų gruodžio?
Trejus su puse metų opozicija tylėjo – nei konservatoriai, nei liberalai nepasiūlė jokių ekonomikos gelbėjimo žingsnių, jokių investicijų ir naujų darbo vietų kūrimo idėjų. Pamiršo konservatoriai, kaip praskolino Lietuvą, kaip liko skoloj žmonėms, kuriems Konstitucinis Teismas liepė grąžinti neteisėtai sumažintus atlyginimus ir pensijas.
O kas bus, jei dabartinė opozicija įkels koją į Seimo valdančiąją daugumą? Vėl „pokšt“ per atlyginimus, „keberiokšt“ per pažadus – sustos pensijos augusios, o naujas darbo vietas matysime kaip savo ausis. Kodėl? Todėl, kad jau dabar konservatoriai kalba viena, o daro ką kita.
Pavyzdžiui, jei prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vairo stotų ponas Dagys – tai laimės nebūtų nei jo „bambalinėmis“ išvadintoms šeimoms, nei verslui, norinčiam sukurti naujų darbo vietų. Juk ponas Dagys jau dabar bando Seime stabdyti viską, kas skatina naujoves darbo rinkoje, kai svarstomas naujasis socialinis modelis. Čia konservatoriai žada naujas darbo vietas, čia jų atstovas spaudžia stabdį, siekiant palengvinti investicijų atėjimą į Lietuvą – tokio nesusipratimo verslas seniai nėra matęs.
Bet nereikia užsimerkti ir nematyti kai kurių gerų dalykų – pvz., kad konservatoriai pasiryžę tęsti socialdemokratų pradėtus darbus. Tik, kad tęsti jiems nepavyksta, jiems išeina tik stabdyti. Jie kalba apie Laisvąsias ekonomines zonas – kad jos taps investicijoms palankiausiomis LEZ Vidurio ir Rytų Europoje arba, kad paskatins lietuviškų prekių eksportą. Neužtenka tuščio konstatavimo, žmogui turi būti aišku, kaip to bus siekiama. Tik aiškumo iš opozicijos nėra.
Investicijų pritraukimu ir infrastruktūros kokybe LEZ‘uose yra rūpinamasi jau dabar. Įmones kurtis LEZ‘uose skatina taikomos lengvatos: 6 metus yra taikomas 0 proc. pelno mokestis, kitus 10 metų – 7,5 pelno mokestis. Visu veiklos periodu taikoma nekilnojamojo turto lengvata. 7-iuose LEZ‘uose įsikūrusios 49 įmonės.
Tai, ką konservatoriai dar tik žada, socialdemokratų Vyriausybės jau įgyvendina, remdamasi Vyriausybės programa.
Džiugu, jog Kauno ir Klaipėdos LEZ įmonių sugeneruota pridėtinė vertė per metus viršija investicijas į pačią infrastruktūrą. Žinoma, tobulėti dar yra kur. Vyriausybės nutarimu patvirtinta daugiametė LEZ infrastruktūros plėtros finansavimo programa, bus gerinamas ir reglamentavimas ir pačios procedūros LEZ teritorijoje – lengviau gauti statybos leidimą, poveikio aplinkai vertinimą ir panašiai. Tiesiog norėjau parodyti, kad tai, ką konservatoriai dar tik žada, socialdemokratų Vyriausybės jau įgyvendina, remdamasi Vyriausybės programa.
Kitas pavyzdys – inovacijų rajonai vienoje geografinėje vietovėje leidžiant suburiant aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo klasterį. Nauja idėja? Visiškai ne, tai tik naujas pavadinimas. Juk jau turime įkurtus 5 mokslo slėnius, galinčius sutelkti ir dideles įmones, ir startuolius, ir universitetus, su jau paruošta infrastrukūra ir naujausiomis technologinėmis galimybėmis.
Užuot išnaudoję tai, kas sukurta ir kur įdėtos lėšos, panašu, kad konservatoriai planuoja – ne suaktyvinti veiklą slėniuose, bet ją numarinti ir iššvaistyti sukauptą turtą, kaip nebereikalingą. Tokių „gelbėtojų“ reikėtų pasisaugoti.
2015-aisiais metais Lietuva sulaukė rekordinės investicijų gausos. Nepaisant lėtėjančio globalios ekonomikos augimo tempo ir kitų iššūkių, su kuriais susidūrėme, mūsų pačių materialinės investicijos pernai išaugo 10 proc. ir sudarė 5,7 mlrd. eurų.
Vyriausybė pasidžiaugė pajudėjusiais finansų srautais į regionus, kur jau sukurtos ir kuriamos naujos darbo vietos. Kai kurių nedidelių rajonų, pavyzdžiui, Ukmergės, Akmenės, Elektrėnų, Varėnos, verslas atsiduria lyderių gretose, kai įvertinama, kiek mokesčių vidutiniškai sumoka viena įmonė. Tačiau dar geresniems rezultatams irgi reikia laiko, per naktį galima įgyvendinti tik konservatorių ir liberalų naktinę mokesčių reformą.
O kalbant apie eksportą – lietuvišką žemės ūkio produkciją išvežame beveik į 200 šalių. Kai tik ėmė strigti lietuviškų produktų eksportas į Rusiją, nedelsdami pradėjome ryžtingus diplomatinius ir ekonominius veiksmus, siekiant naujų rinkų atvėrimo. 2015 m. eksportas į Europos Sąjungos šalis išaugo 5,5 procento. Gavome leidimus eksportuoti įvairius lietuviškus maisto produktus į 12 naujų rinkų. Tai tokios milžinės, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija, Argentina.
Po ilgų derybų šiemet žalią šviesą lietuviškiems pieno produktams uždegė ir Kinijos rinka. Tad konservatorių kalbos apie eksporto skatinimą panašios į pavėlavusiųjų ir negirdėjusiųjų apie ką salėje kalbama, pasisakymus. Bet tai nenuostabu, juk opozicija trejus su puse metų miegojo.
Taigi, kas bus, kai ateis „gelbėtojai“? Kaip jie paskatins eksportą? Padės supakuoti lietuvišką sūrį? Plane taip ir nepasakoma, ką reikėtų daryti, kad eksportas pastebimai išaugtų. Tuo tarpu realybėje – lietuviško pieno perdirbimo įmonės jau aktyviai ieško prekybos partnerių Kinijoje, nes Vyriausybė atliko diplomatinį darbą.
Taigi turėtume gerai pagalvoti, ar tikrai norime sugrįžti „atgal į ateitį“.
Evelina Butkutė-Lazdauskienė yra ministro pirmininko patarėja
