Esame įsitikinę, kad įgyvendinus planą, per ateinančius kelerius metus iš emigracijos Lietuva papildomai susigrąžins iki 80 tūkst. svetur dirbančių savo žmonių. Kad visa tai taptų tikrove, per ateinančius ketverius metus papildomai sutelksime ir į perspektyviausias bei greičiausiai augančias ūkio sritis nukreipsime 6,88 mlrd. Eur investicijų.
Šie tikslai ir skaičiai yra ambicingi, tačiau visiškai realūs. Planą Lietuvai rengėme ilgai ir nuosekliai, išnagrinėję ekonomiškai sėkmingiausių valstybių patirtį ir konsultuodamiesi su vienais žymiausių Lietuvos ekonomikos ir finansų ekspertų.
Tokių nedidelių valstybių, kaip Airija, Izraelis ir Singapūras sėkminga patirtis liudija, kad valstybei imantis strateginės lyderystės, per santykinai trumpą laiką įmanoma pasiekti daugumai šalies gyventojų jaučiamą ekonominės gerovės augimą.
Naujas planas Lietuvai – alternatyva ekonominiam letargui ir populizmui
Tol, kol atlyginimai Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ar Švedijoje bus aukštesni nei Lietuvoje, mūsų žmonės ir toliau rinksis emigracijos kryptį į didesnio darbo užmokesčio šalis.
Todėl mažesnis nei kaimyninėse ar kitose ES valstybėse darbo užmokestis ir su tuo susijusi mažesnė prekių ir paslaugų savikaina nebegali būti pagrindiniu Lietuvoje veikiančio verslo konkurenciniu pranašumu. Paprastai tariant, mūsų šalyje baigiasi mažų atlyginimų laikai.
Mažesnis nei kaimyninėse ar kitose ES valstybėse darbo užmokestis ir su tuo susijusi mažesnė prekių ir paslaugų savikaina nebegali būti pagrindiniu Lietuvoje veikiančio verslo konkurenciniu pranašumu.
Tačiau spartaus ekonomikos ir vidutinio šalies atlyginimo augimo nepasieksime vien didindami minimalią mėnesio algą (MMA) ar neapmokestinamą pajamų dydį (NPD).
Netikime jokia „sidabrine kulka” – vieninteliu stebuklingu sprendimu, kurį priėmus Lietuvos žmonių gerovės lygis staiga išaugs. To ir nesiūlome. Priešingai – nepamatuotas populizmas ilgainiui gali komplikuoti viešųjų finansų būklę ir pakenkti šalies ekonomikos konkurencingumui. Nuo to nukentėtų visi – tiek didesnių atlyginimų siekiantys dirbantieji, tiek ir plėstis norintis verslas.
Todėl skirtingai nuo Darbo partijos „iš lubų” nurašytų populistinių pažadų ir jau kartą girdėto socialdemokratų kirkiliško užkalbėjimo „krizės nebus, ekonomika auga, nieko daryti nereikia", siūlome kompleksinį priemonių paketą. Sėkmę įgyvendinant šias priemones matuosime išsikeltais ambicingais, bet realiais ir aiškiai pamatuojamais veiklos rodikliais (KPIs).
Veikti reikia nedelsiant
Jeigu nieko nekeisime, Lietuvos žmonės praras paskutinę galimybę gyvenimo lygiu pasivyti ekonomiškai sėkmingiausias Vakarų valstybes. Autoritetingų tarptautinių institucijų atlikti tyrimai rodo, kad dėl didžiulės emigracijos, mažo gimstamumo bei senstančios visuomenės, per artimiausius penkiolika metų neteksime kas trečio darbingo amžiaus žmogaus.
Iki šiol vykęs materialinės gerovės augimas sustos neribotam laikui: dėl mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus, brangstančių darbo kaštų ir nebeaugančio produktyvumo valstybė pateks į taip vadinamus vidutinių pajamų spąstus (angl. middle income trap).
Todėl, remdamiesi sėkmingų valstybių patirtimi bei pokarinio „Maršalo plano“ ir dabartinio „Junkerio plano“ šiandieninėje Europos Sąjungoje pavyzdžiais parengėme ambicingą, bet realiai gyvendinamą „Investicijų pritraukimo ir išteklių sutelkimo ekonominiam proveržiui 2016-2020 m. planą”.
Planas Lietuvai yra plačios apimties dokumentas, numatantis pokyčius ne tik ekonominėje politikoje ar inovacijose, bet ir švietimo, susisiekimo bei regioninės politikos srityse. Esame įsitikinę, kad toks mūsų siūlomų priemonių įvairialypumas leis pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Svarbiausios priemonės
Svarbiausios priemonės, kuriomis bus užtikrinta ekonominė gerovė, yra:
užsienio investicijų pritraukimo ir eksporto skatinimo programa, leisianti lietuviškos kilmės eksporto apimtis iki 2021 m. išauginti iki 90 proc.;
10 specializuotų regionų centrų vystymas;
Lietuvos inovatyvių ekonomikos šakų (IT, biotechnologijų, fotonikos/lazerinių technologijų, energetikos ir kitų) plėtra;
valstybės, ES ir privačių finansinių išteklių sutelkimas ir tikslingas investavimas per 6,88 mlrd. eurų apimties naujai įkurtą Lietuvos strateginių investicijų fondą (LSIF);
speciali darbuotojų mobilumo programa („50 km per 45 min.“ greitam ir patogiam darbuotojų susisiekimu su regionų centruose esančiomis darbo vietomis);
profesinio mokymo sistemos pertvarka pagal Vokietijos dualinį modelį (mažiausiai 70 proc. profesines mokyklas baigusių absolventų įsidarbins pagal specialybę);
svetur išvykusių Lietuvos žmonių susigrąžinimo programa, leisianti susigrąžinti 80 tūkst. dirbančiųjų.
Taigi, plano esmė – ženklus investicijų pritraukimas į eksportą orientuotuose sektoriuose, padėsiantis verslui sukurti naujų ir geriau apmokamų darbo vietų. Didmiesčiuose planas daugiausia orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių (IT, biotechnologijų, fotonikos, energetikos ir kitų) plėtrą, specializuotuose regioninių centruose – į eksporto rinkoms gaminančio smulkaus ir vidutinio verslo veiklą laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). Aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ūkio šakų plėtra savo ruožtu paskatins vietos verslą papildomai sukurti tūkstančius naujų darbo vietų prekybos ir paslaugų srityse.
Vieną svarbiausių iššūkių – darbuotojų trūkumą, spręsime įgyvendinę specialią darbuotojų mobilumo programą (skatinsime vykti į regionų centrus), profesinio mokymo sistemos pertvarką, svetur išvykusių Lietuvos žmonių susigrąžinimą bei talentų pritraukimo programą.
Galiausiai sutelksime šiuo metu neefektyviai naudojamus valstybės bei ES paramos išteklius ir, naudodami finansines inžinerijos priemones, juos tikslingai investuosime į didžiausią pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius.
Kviečiu susipažinti, diskutuoti bei dalykiškai kritikuoti, kad galėtume (jei prireiks) planą patobulinti, o po spalio mėnesio ir kartu įgyvendinti.
Gabrielius Landsbergis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, Europos Parlamento narys
