„The Economist Intelligence“ paskelbtame Pasauliniame demokratijos indekse Lietuva 2023 metais išlaikė 39 vietą pasaulyje. Mūsų valstybė buvo priskirta „demokratijos su trūkumais“ kategorijai, atskleidžiant, kad nors Lietuva ir laikoma demokratine, vis dar yra sričių, kuriose ji nefunkcionuoja pilnai ar susiduria su iššūkiais.
Kodėl demokratijai reikia gynybos?
Demokratija nėra savaime suprantamas dalykas, todėl jos apsauga turi būti nuolatinė. Artimiausiu metu teks rimtai dėl jos pakovoti. Stiprėjantys iššūkiai vakarų valstybėms tampa akivaizdūs: rinkimai JAV, Vokietijoje ir Slovakijoje atskleidžia, kaip dezinformacija ir populizmas gali pakenkti pasitikėjimui institucijomis. Nesaugumo situacija primena, kad nebegalime sau leisti gyventi ir pasyviai stebėti sprendimus priimant kitiems.
Demokratijos išsaugojimas yra ne tik valstybinių institucijų, bet ir kiekvieno piliečio atsakomybė. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, rinkimai yra pagrindinis demokratijos ramstis, todėl būtina stiprinti jų skaidrumą. Rinkimų procesai turi vykti be manipuliacijų, o politinių partijų pažadai privalo būti tikrinami.
Čia kyla iššūkių, kai patirtį turinčios partijos pažadus dalija atsargiau, kiek pamatuotai, o naujosios kiekvienai visuomenės grupei drąsiai žada be stabdžių. Politinės partijos vis dažniau vilioja rinkėjus pažadais, tačiau rinkėjai turi suprasti, kad jų pasirinkimai turi ilgalaikes pasekmes. Kiekvieno piliečio pareiga yra ne tik balsuoti, bet ir atsakingai vertinti partijų programas ir kandidatus, atidžiai stebėti jų veiksmus ir tikrinti, ar pažadai virsta realiais darbais.
Nors praėjusią savaitę paskelbti gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad balsuoti ketina kas antras gyventojas, ypač svarbu užtikrinti jaunimo įsitraukimą, kad jų entuziazmas nevirstų tuščiais pažadais.
NVO – stiprios demokratijos ramstis
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) laikomos svarbiomis demokratijos sergėtojomis. Jos veikia kaip nepriklausomi stebėtojai ir atlieka „watch-dog“ funkciją – vertina politinių partijų pažadus, prižiūri valdžios institucijų veiksmus ir užtikrina demokratijos skaidrumą. Nuolatiniai priešiškų jėgų bandymai prisidengti kai kurių NVO vardu, siekiant manipuliuoti rinkimais, demokratiniais procesais, parodo, koks svarbus jų vaidmuo stabilumo užtikrinimui.
Todėl svarbu užtikrinti, kad NVO iš tikrųjų nuolat stiprintų demokratiją. Pirma, NVO pagal prigimtį turi būti nepriklausomos ir turėti stiprų vertybinį „stuburą“, kad galėtų atsispirti bet kokioms partijų manipuliacijoms. Antra, sveikai demokratijai būtinas aktyvus dialogas tarp valdžios institucijų, piliečių ir nevyriausybinio sektoriaus. Tad kvietimas stiprinti demokratiją turi būti išgirstas ne tik Europos institucijose, bet ir pačių piliečių bei NVO bendruomenėse.
Seimo rinkimų laikotarpiu NVO privalo ypač atidžiai stebėti bei atsargiai vertinti politinių partijų pažadus. Verta atkreipti dėmesį į ne tik tai, kas sakoma, bet ir tai, kas daroma – ar politinės jėgos turi ilgalaikį planą ir istoriją, atitinkančią jų pažadus.
Kaip stiprinti demokratiją?
Demokratijos išsaugojimas reikalauja ne tik balsavimo rinkimuose, bet ir nuolatinio pilietinio aktyvumo. NVO prisideda vykdydamos rinkimų stebėjimą, skatindamos skaidrumą, atvirą dialogą ir pilietinį švietimą. Piliečiams būtina likti informuotiems, kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir aktyviai įsitraukti į politinį gyvenimą ir sprendimų priėmimą. NVO, savo ruožtu, turi ne tik stebėti rinkimus, bet ir dalyvauti viešose diskusijose, teikti ekspertines išvadas ir formuoti politines rekomendacijas.
Demokratijos apsauga yra bendra visų atsakomybė. Patys piliečiai ir NVO turi prisidėti prie jos apsaugos, kad būtų užtikrinta ne tik dabartinė, bet ir ilgalaikė stabili ateitis, kurioje visiems būtų garantuotas teisingumas ir piliečių įsitraukimas.
