Praėjusiais metais elektros energijos kainos Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo tik 2 proc., nors elektros buvo gaminama mažiau, energijos perdavimo pajėgumas buvo ribotas, o vandens pritekėjimas mažas. Ateities prognozės išlieka optimistinės – 2016 m. padidėjus perdavimo pajėgumams tarp Švedijos ir Lietuvos, kainų skirtumas ir toliau mažės.
Nuo praėjusių metų lapkričio 11 d., kai „Nasdaq OMX“ biržoje pradėti kotiruoti Latvijos elektros energijos finansiniai sandoriai, galima stebėti elektros rinkos kainų prognozę ateinantiems dvejiems metams.
Ateinančių trijų ketvirčių vidutinė išankstinė prognozuojama rinkos kaina Latvijoje ir Lietuvoje labai mažai skiriasi nuo 2014 m. to paties laikotarpio, tačiau skirtumas tarp kainų minėtose šalyse ir Estijoje bus mažesnis 3 EUR ir sieks 11,13 EUR. Kainų skirtumo mažėjimas aiškinamas Latvijos rinkos kainos prognoze paskutiniais šių metų ketvirčiais, kuri siekia 51,7 EUR/MWh – 2 proc. mažiau už 2014 m. to paties laikotarpio kainą.
Ateities prognozės išlieka optimistinės – 2016 m. padidėjus perdavimo pajėgumams tarp Švedijos ir Lietuvos, kainų skirtumas ir toliau mažės.
Bendra 2014 m. vidutinė elektros kaina buvo 50,12 EUR/MWh Latvijoje ir 50,13 EUR/MWh Lietuvoje.
Tuo tarpu Estijoje kaina siekė 36,02 EUR/MWh ir buvo 12 proc. mažesnė, palyginus su ankstesniais metais. Tokį kainos kritimą lėmė pirmiausia „Estlink-2“ jungties eksploatacijos pradžia 2013 m. gruodį – dėl jos žymiai padidėjo energijos perdavimo pajėgumas tarp Suomijos ir Estijos, tad tapo lengviau prieinama pigesnė elektros energija iš Skandinavijos.
2014 m. po didelių elektros energijos kainų vasarą gruodį antrą mėnesį iš eilės elektros kainos Latvijoje ir Lietuvoje mažėjo iki 48,87 EUR/MWh arba 3 proc., palyginus su lapkričiu. Tuo tarpu elektros energijos kainos Estijoje gruodį pakilo iki 37,42 EUR/MWh ir buvo 6 proc. didesnės nei lapkritį. Kadangi gruodį nebuvo didelių „Estlink-2“ linijos perdavimo pajėgumo trukdžių, kainos kilimą lėmė adekvati situacija Suomijoje, kurioje kaina augo 5 proc. Gruodį Latvijoje ir Lietuvoje elektros rinkos kaina buvo vidutiniškai 17,38 EUR didesnė nei Skandinavijoje, o Estijoje šis skirtumas siekė 5,93 EUR.
Kainų pokyčiams taip pat įtakos turėjo situacija anglies rinkoje – metų pabaigoje anglies kaina pasiekė dar žemesnį lygį ir buvo 65,88 USD/t. Nuo spalio krintanti vertė metų pabaigoje sumažėjo 8,1 proc. Iš viso per metus anglies kaina nukrito 20 proc. Esminė to priežastis – didelis anglies perteklius bei žemos dujų kainos Europos kontinentinėje rinkoje, nukritusios kartu su naftos produktų kainomis.
Tačiau kuro kainoms smunkant žemyn, buvo stebimas žymus CO2 emisijos kvotų kainos augimas, kai tuo tarpu pirmoje metų pusėje jos krito. Po to, kai spalį kaina pakilo 8,8 proc., ji toliau augo lapkričio bei gruodžio mėnesiais, savo vertę didindama atitinkamai 10,7 ir 2,7 proc. Iš viso 2014 m. CO2 emisijos kvotų kaina pakilo 43,1 proc. Tokiam pokyčiui daugiausiai įtakos turėjo planuojamos rinkos reformos, kuriomis ketinama sumažinti rinkoje esančių CO2 emisijos kvotų perteklių.
Nors žemesnės kuro kainos skatino elektros energijos išankstinių kainų smukimą, iš dalies tai buvo kompensuojama kainos augimu CO2 kvotų rinkoje. Tokiu būdu elektros energijos išankstinė kaina Skandinavijos rinkoje gruodį nukrito 3,7 proc. Ir nors stabilus vandens kiekis Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose verčia manyti, kad esminiam kainų augimui dabartinėmis sąlygomis pagrindo nėra, dėl kintančių rinkos sąlygų gana sudėtinga prognozuoti tolesnius kainų pokyčius, kurie labiausiai priklausys nuo situacijos globalinėje žaliavų rinkoje ir reformų CO2 emisijos kvotų srityje.
Gatis Junghansas yra „Elektrum Lietuva“ valdybos narys
