Tas jau beveik liguistas bankinių ekspertų rūpestis minimaliais atlyginimais ir pensijomis jau senokai, mano nuomone, peržengia elementaraus padorumo ribas. Nes žmonės, šiuo atveju bankininkai, uždirbantys tą minimumą ar mėnesinės pensijos dydį kone per dieną, ko gero, tiesiog neturi moralinės teisės šnekėti, kad kažkieno pensijos ar atlyginimai per dideli. O dar daugiau, jog Vyriausybės noras pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais piliečiais yra beveik svieto pabaiga, valstybės finansų žlugdymas ir pan. Niekas neprašo bankininkų rūpintis pensininkais, tai – Vyriausybės reikalas, tačiau net ir jie, bankininkai, galėtų suprasti, jog šalyje socialinė nelygybė jau seniai nebe ekonominė, o labai rimta politinė problema.
Žmonės, šiuo atveju bankininkai, uždirbantys tą minimumą ar mėnesinės pensijos dydį kone per dieną, ko gero, tiesiog neturi moralinės teisės šnekėti, kad kažkieno pensijos ar atlyginimai per dideli.
Pagaliau šiandien, kai jau akivaizdu, kad pasaulinę finansų krizę sukėlė būtent bankininkai ir ypač jų godumas, išpūsti atlyginimai, vertę spekuliuoti ir klastoti įvairius rodiklius, matome, kad kokie nors įtikinėjimai ar pagraudenimai vargu ar tokį jų cinizmą paveiks.
Tai suprato ir Europos Sąjunga, kuri po dviejų metų derybų bei svarstymų, derinimų tarp šalių narių, įkūrė Bankų sąjungą. Būtent šiomis dienomis Europos Parlamentas patvirtino visus Bankų sąjungai būtinus teisės aktus.
Šiuo sprendimu bus užtikrinta efektyvesnė bankų kontrolė ir priežiūra, o finansinė atsakomybė bus pirmiausia tų bankų savininkams ir akcininkams, o ne šalių biudžetams. Įdomu, kad ši žinia, pasirodžiusi tą pačią dieną, kai premjeras prabilo apie būtinumą didinti mažiausias pensijas, mūsų bankinių ekspertų beveik nesudomino ir komentuoti šių sprendimų taip operatyviai, kaip nedidelį varganų pensijų padidinimą, jie nesuskubo...
Būtent mažiausius atlyginimus ir pensijas gaunantieji „išnešė“ ant savo pečių bankininkų sukeltos finansinės krizės naštą ir nėra jokių argumentų nedidinti atlyginimų ir pensijų, jei mes dar norim išlikti nors kiek solidaria, todėl ir europietiška visuomene.
Nerijus Mačiulis taip pat susirūpinęs, kas ir kada grąžins neteisėtai, dangstantis finansų krize, konservatorių nusavintas pensijas. Susirūpinimas pagirtinas, bet ar tikras ir nuoširdus? Nes vėlgi, būtent skaudžiausia šalies piliečiams bankų sukeltos krizės pasekmė ir yra neteisėtai sumažintos pensijos.
Ir pagaliau pats pagrindinis N.Mačiulio argumentas, esą pensijų didinimas per ankstyvas, nes neleistų toliau mažinti biudžeto deficito, yra ginčytinas.
Pajamų ir vartojimo didinimas naudingas ir valstybei, ir ekonomikai, ir mokesčių surinkimui, ypač dabar, kai eksporto galimybės jau pasiekė ribą. Ir kodėl, svarbiausias klausimas, Vyriausybė turėtų atsižvelgti tik į bankų interesus, o ne kitų, ypač labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių? Bankų sąjungos įkūrimas, kuriam, beje, labiausiai priešinosi būtent bankai, tik patvirtina, jog Europos Sąjunga stengiasi eiti būtent šiuo, europinio solidarumo keliu.
Gediminas Kirkilas yra Seimo vicepirmininkas, LSDP atstovas
