Nepamirškime, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva su 6 mlrd. eurų – ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatas. Būtent jaunimo nedarbo mažinimas ir naujų darbo vietų jauniems žmonėms kūrimas – Lietuvos pirmininkavimo prioritetas jaunimo reikalų srityje.
Negaliu nesutikti su savo jaunesniuoju kolega socialdemokratu J.Požela, kad tokia istorinė proga gali daugiau nebepasitaikyti, o jaunimas nėra tik mūsų ateitis, bet ir dabartis, ir todėl tiesiog privalome šį šansą išnaudoti, padėdami mūsų jauniems žmonėms sėkmingai ir oriai pradėti savo nepriklausomą gyvenimą.
Jaunimo užimtumo iniciatyvos esmė – visi jaunuoliai iki 29 metų amžiaus (anksčiau buvo iki 25) per 4 mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo turi gauti gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės profesinį mokymą, atlikti praktiką arba stažuotę.
Tokia istorinė proga gali daugiau nebepasitaikyti, o jaunimas nėra tik mūsų ateitis, bet ir dabartis, ir todėl tiesiog privalome šį šansą išnaudoti.
Jaunimo garantijų iniciatyva (JGI), per kurią 2014-2020 m. bus įgyvendinta JUI, galės pasinaudoti visi ES regionai, kuriuose jaunimo nedarbo lygis 2012 m. viršijo 25 proc. Lietuvoje jis siekė 26,4 proc. – tai yra vienas iš geriausių rezultatų Europoje, o 2013 m. Lietuva buvo tarp ES lyderių kovoje su jaunimo nedarbu.
JGI būtų finansuojama iš ES sanglaudos politikos išlaidų. 3 mlrd. eurų būtų skirti iš Europos socialinio fondo (ESF) ir 3 mlrd. eurų – iš valstybės biudžeto (VB). Lietuvai Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti iš JUI lėšų skirta 109 mln. Lt 2014-2015 metams, taip pat 2014-2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) numatoma skirti 120 mln. Lt iš ESF.
Mano pasiūlymas, kaip išnaudoti šią istorinę progą Lietuvoje ir kaip išmintingai išleisti šiuos didelius pinigus, – pirma, vengti iniciatyvos įgyvendinimo „ant popieriaus“, ir, antra, ją įgyvendinant, paskatinti jaunus žmones siekti įkvėpimo, idėjų ir inovacijų.
Ką aš turiu galvoje? Kadangi JGI daugiausia orientuojasi į bedarbį jaunimą ir jaunimą, ką tik baigusį studijas ir ieškantį savo pirmojo darbo, tokiam jaunimui reikia pakurstyti ambicijas, kad jie, tapdami ES iniciatyvų paslaugų „klientais“, nesijaustų nepilnaverčiais ir priklausomais nuo valstybės ar visuomenės malonės.
Nors Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano (2014-2020 m.), kurį Europos Komisijai (EK) reikia pateikti iki gruodžio 16 d., projektą SADM parengė pagal EK šabloną, siūlyčiau gerai pagalvoti ir apie strateginius Lietuvos pramonės ir paslaugų sektorius, į kuriuos reikėtų nukreipti mūsų jaunimą.
Turiu galvoje ateities sektorius kaip aukštąsias ir informacines technologijas (IT) ar kūrybines ir kultūrines industrijas (KKI), kad mūsų jauniems žmonėms darbo paieškos ir darbo, tolesnio mokymosi, praktikos ar stažuotės pasiūlymai, gauti pagal JGI, būtų patrauklūs ir uždegantys, kūrybiškai ir finansiškai, kad jie patį jaunimą verstų viršyti savo galimybes. Tai ir galėtų būti istorinis Lietuvos jaunimo šansas.
Galvojate, tai neįmanoma? Manote, kad IT specialistus gali ruošti tik universitetai, kad tai per brangu, kad, jei jaunas žmogus pats neranda darbo, jis yra nevykėlis? Galbūt JGI nepavers jaunų žmonių iškart aukščiausio lygio specialistais, bet jie gali gauti geras startines pozicijas bei savo karjeros viziją. Taigi, idėja – nuosekli: įkvėpimas, kylantis iš ambicijos, idėjos, generuojamos iš tikslo, o inovacijos kaip priemonės išpildyti savo svajones. Juk daugiausiai svajoja jauni žmonės.
Tai ypač aktualu taip vadinamam „nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui“, kurio ES yra net 14 mln. Lietuvoje jų taip pat daugėja, ypač regionuose. Negalime leisti, kad šie jaunuoliai taptų naująja prarastąja karta. Jiems reikia suteikti ambiciją, kad jie liautųsi galvoti, jog gyvenime jų laukia nebent tik žemiausios kvalifikacijos darbas, skurdas ir galbūt net nusikaltimai... Jiems tai būtų didžiausias gyvenimo šansas.
Idėja – nuosekli: įkvėpimas, kylantis iš ambicijos, idėjos, generuojamos iš tikslo, o inovacijos kaip priemonės išpildyti savo svajones.
Kaip jau esu rašęs, man, kaip socialdemokratui, svarbiausia, kad lygios kokybiško švietimo ir išsilavinimo galimybės būtų prieinamos visiems jauniems žmonėms, o ne tik genijams ir privilegijuotiems, pačioje Lietuvoje. Tada tikrai turėsime sumanų jaunimą visoje Lietuvoje, ir Vilniuje, ir Didžiasaly.
IT ir KKI, kurios vis labiau tampa beveik neatsiejamomis, galėtų tapti niša ir šansu pačiai Lietuvai. Juk IT specialistų mūsų šalyje vis dar labai trūksta, jų paklausa tebeauga. Jie galėtų save „eksportuoti“, neemigruodami, nes galėtų dirbti ir gerai užsidirbti iš Lietuvos.
Nors šiandien Lietuva pirmauja ES kovoje su jaunimo nedarbu, neturime užmigti ant laurų. Turime padėti mūsų jauniems žmonėms įsitvirtinti gyvenime ir būti sėkmingiems ir laimingiems bei tapti Lietuvos bendrojo gėrio kūrėjais, kad jie nenorėtų emigruoti, o likti arba grįžti į Lietuvą ir kurti savo gyvenimą čia, savo Tėvynėje. Nepaleiskime iš rankų šio šanso.
Gediminas Kirkilas yra Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas
