Pagal TS-LKD tarybos parengtą rezoliuciją, jie reikalaus atšaukt numatomą mokesčių reformą arba nebalsuos už 2019 metų biudžetą. Žinant konservatorių įpročius, jau dabar galima drąsiai teigti, jog opoziciniai konservatoriai biudžeto, taip pat gynybos išlaidų, tikrai nepalaikys. Jie to ir neplanavo, todėl šiuo metu tik ieško preteksto.
Čia nebūtų nieko stebėtino, jie yra opozicijoje, jiems net nebūtina kaip nors ypatingai aiškinti, kodėl jie nepalaiko biudžeto projekto. Tačiau opozicionieriai (taip pat ir liberalai) vis tiek ieško kažkokių pretekstų, kodėl jie negali balsuoti už šalies biudžetą. Greičiausiai todėl, jog yra tik prieš mėnesį įsipareigoję minėtame susitarime palaikyti numatomus 2% nuo BVP, o to daryti kažkodėl nenori. Taigi reikia kažkaip pagrįsti tokį keistą ir nelogišką elgesį.
Turbūt todėl savo rezoliucijoje konservatoriai mėgina pagrįsti savo poziciją ir ragina „stabdyti mokesčių reformą“. Jei tai siūlytų kokia nors naujai susikūrusi partija, kuri dar neturi biudžeto sudarymo ir priėmimo tvarkos bei terminų patirties, galėtum suprasti. Tačiau rimtai politinei partijai siūlyti kažkokį „moratoriumą“ mokesčių reformai, likus paskutinėms biudžeto svarstymo stadijoms, arba nesusipratimas, arba pigi demagogija. Nes, anot ekspertės I.Genytės – Pikčienės, „reikėtų iš naujo perdėlioti visą biudžeto projektą“, o tai reiškia, jog šiemet biudžeto priimti būtų neįmanoma. O tai taip pat reikštų, jog Lietuva neįvykdytų savo įsipareigojimų Aljansui. Ar to ir siekia konservatoriai?
Įdomu dar ir tai, jog diskusijoje apie biudžetą savo taryboje konservatoriai nė neminėjo savo įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo didinimo, kurį tik prieš mėnesį pasirašė jų lyderis G.Landsbergis. Ar tai reiškia, jog jų įsipareigojimas jiems patiems yra nesvarbus? O gal jiems, kaip ir ligšiol buvo, ne itin rūpi šalies gynyba?
Jų valdymo laikais gynybos biudžetas buvo kone mažiausias tarp NATO šalių, priminsiu, tik 0,78 nuo BVP. Vėliau, kuomet kitos vyriausybės pradėjo biudžetą nuosekliai didinti ir pasiekė šiemet reikalingus 2%, konservatoriai nei karto biudžeto nepalaikė, taigi ir gynybos išlaidų didinimo. Tačiau propagandinėje retorikoje konservatoriai buvo bene aktyviausi gynybos biudžeto „didintojai“ žodžiais ir net dažnai reikalaudavo gerokai didesnio nei 2% nuo BVP gynybai.
Ir vis tik, kodėl šiuo metu konservatoriai kalba apie įvairiausius biudžeto aspektus, mokesčių reformą, atlyginimus, tačiau tik ne apie gynybą? Suprasti nėra sudėtinga – nuoseklus gynybos biudžeto didinimas, kurį pradėjo dar A.Butkevičiaus vyriausybė ir tęsia dabartinė S.Skvernelio, visiškai paneigia jų nuolat kuriamą mitą, esą tik dešinieji yra patriotai, tik jie supranta Rusijos grėsmę, o kairieji tik ir laukia kaip išduoti savo valstybę. Nuosekli pastarųjų ir dabartinės vyriausybės vykdoma gynybos finansavimo ir saugumo politika paprasčiausiai neatitinka jų vykdomos propagandos, kuria, regis, jie jau ir patys patikėjo, apie tariamą kitų partijų palankumą Rusijai ir pan.
Konservatoriai galėtų pasakyti, jog morališkai jie palaiko 2% nuo BVP gynybai, tačiau nepritaria visam likusiam biudžetui. Vis tik vargu ar jie nesupranta, jog nepritarus visam biudžetui, nebūtų pritarta ir gynybos išlaidų didinimui. O tuomet vėl atsivertų erdvė, kurios jiems dabar taip trūksta, demagogiškai kritikuoti valdžią, esą ji šiokia ir anokia, o jie, konservatoriai, vieninteliai „rūpinasi“ gynyba bei saugumu.
Gediminas Kirkilas yra Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas.
