Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gediminas Kirkilas: Nesigirkime mūsų istorine tautine tolerancija – būkime tolerantiškais

Šiandien Lietuva jau septintąjį kartą mini Lietuvos tautinių bendrijų dieną. Tai yra svarbi data priminti mums, kad gyvename globaliame, daugiakultūriniame pasaulyje, kuriame taikiai ir darniai sugyventi reikalinga praktinė kasdienė tolerancija ir tarpusavio pagarba.
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Lietuviai didžiuojasi savo istorine tolerancija, etnine ir konfesine įvairove. Mėgstame prisiminti, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė (LDK) buvo daugiakultūrinė valstybė, ypatingai atvira kitataučiams ir kitų religijų žmonėms, taip pat išvarytiems iš kitų valstybių. Pasakojame, kaip Vytautas Didysis po 1397 m. žygio prie Juodosios jūros apgyvendino Lietuvoje, daugiausia Trakuose ir aplink juos, karaimus, kurie čia gyvena iki šiol.

O XVI amžiuje tautinė ir religinė įvairovė LDK ypač suklestėjo: tada priskaičiuota iš viso net 10 krikščionybės krypčių. Žygimantas Augustas leido Lietuvoje apsigyventi iš Čekijos išvarytiems žydams. 1573 m. Trečiasis Lietuvos Statutas paskelbė visų krikščioniškų konfesijų lygybę. 1791 m. gegužės 3 d. užtikrino tikėjimų laisvę...

Šiandien, 2011 m. visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai, suskaičiuotos 59 religinės bendruomenės. Po beveik dešimtmečio jų turėtų būti dar daugiau. Mūsų Konstitucija, savaime suprantama, draudžia bet kokios diskriminacijos, neapykantos ar prievartos kurstymą, taip pat ir tautiniu, rasiniu, religiniu pagrindu.

O XVI amžiuje tautinė ir religinė įvairovė LDK ypač suklestėjo: tada priskaičiuota iš viso net 10 krikščionybės krypčių.

Tačiau realybėje mums tolerancijos ir pakantumo vis dėlto dar trūksta. Tai įrodo, pavyzdžiui, ne tik pasikartojantys antisemitiniai išpuoliai ar Gedimino prospekte aidinčios skanduotės „Lietuva – lietuviams“.

2019 m. „Eurobarometro“ visuomenės nuomonės apklausos atskleidžia, kad Lietuvos gyventojai, nors ir laiko save istoriškai labai tolerantiškais kitų tautybių ar religijų atstovams, tačiau iš tikrųjų ksenofobija nėra jiems svetima.

Vos 18 proc., 23 proc. ir 15 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje yra paplitusi atitinkamai tautinė, rasinė ir religinė diskriminacija (Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis yra 59, 59 ir 47 proc.). Tai reiškia, kad lietuviai negalvoja, kad jie nėra tolerantiški.

Vis dėlto, palyginus tik 56, 60 ir 60 proc. Lietuvos visuomenės palankiai vertintų atitinkamai kitos rasės, tautybės ar religijos politiką aukščiausiame renkamame politiniame poste (ES vidurkis atitinkamai – 84, 80 ir 83 proc.). 48 proc. lietuvių galvoja, kad romai yra diskriminuojami (ES – 61 proc.), bet vos 36 proc. norėtų, kad jų atstovas būtų aukščiausio rango politikas (ES 61 proc.).

Todėl kviečiu visus, pirmiausia, žinoma, savo kolegas politikus susimąstyti apie savo vertybes, nuostatas kitų tautybių ir religijų atžvilgiu, žodžius ir elgesį, ar esame tolerantiški, ar nediskriminuojame tautybės, rasės ar religijos atžvilgiu. Svarbiausia – pakeisti diskriminacinį požiūrį, retoriką ir elgesį.

Žmogaus teisės, tolerancija ir antidiskriminacija visada buvo mano politinės veiklos pagrindas. Su tuo turėtų sutikti ir žurnalistai, ir mano politiniai oponentai. Visada daug ir nuosekliai dirbau, gerinant bei kuriant Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Izraelio, Lietuvos ir Ukrainos santykius bei gerinant lietuvių tautinės mažumos padėtį Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje, taip pat padedant Ukrainos imigrantams, atsidūrusiems Lietuvoje dėl sudėtingos padėties Ukrainoje.

Šiandien dėkoju Tautinių bendrijų namams, Tautinių bendrijų tarybai ir Tautinių bendrijų departamentui už jų nuoširdžias pastangas ir sėkmingą darbą, siekiant, kad tautinė įvairovė Lietuvoje klestėtų, ir nė vienas kitos tautybės asmuo mūsų valstybėje nesijaustų atstumtas ir diskriminuojamas.

Kaip ir daugelį kitų iškilmingų datų, Gegužės 21–ąją turėtumėme ne tik iškilmingai minėti, bet ir džiaugsmingai švęsti.

Taip pat dėkoju kiekvienai Lietuvos tautinei bendrijai ir jų organizacijoms, kurių Lietuvoje yra dešimtys, už jų kasdienę veiklą ir neįkainuojamą indėlį, kuriant įvairesnę, turtingesnę ir įdomesnę Lietuvą.

Kaip ir daugelį kitų iškilmingų datų, Gegužės 21–ąją turėtumėme ne tik iškilmingai minėti, bet ir džiaugsmingai švęsti. Šią tautinės įvairovės dieną reikia švęsti ne tik Lietuvos tautinių bendrijų nariams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams – piliečiams, imigrantams ir svečiams, kurių visada laukiame (netgi jei jie kol kas dar negali atvykti).

Todėl su Lietuvos tautinių bendrijų diena sveikinu visų Lietuvos tautinių bendrijų narius ir visus Lietuvos gyventojus. Linkiu mums būti tolerantiškais ne tik garsiais šūkiais ir deklaracijomis, bet ir kasdieniu elgesiu bei žodžiais.

Gediminas Kirkilas yra Seimo Pirmininko pavaduotojas, LSDDP pirmininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?