Atrodytų, jog čia nieko ypatingo, tačiau dviejų procentų skyrimas arba ne tapo itin aktualiu ir net aštriu politiniu klausimu Aljanso viduje, o šalims, kurios siekia būti efektyviai apginamos, tarp jų ir mes, kone gyvybišku.
Lietuvos politinės partijos, minėdamos Lietuvos narystės NATO dešimtmetį prieš penketą metų, suprasdamos ir prognozuodamos galimą situaciją, kas ir pasitvirtino po D.Trumpo išrinkimo JAV prezidentu, sutarė siekti dviejų procentų gynybai; po 2016 metų rinkimų susitarimas buvo atnaujintas ir net praplėstas, tiesa, Gintauto Palucko socialdemokratai populistiškai priešindami gynybą su pensijomis ir panašiais dalykais, jo neparėmė.
Susitarimas ir, svarbiausia, jo vykdymas davė Lietuvai realios saugumo naudos: NATO gynybos planus, nuolat veikiantį Lietuvoje vokiečių batalioną, NATO oro gynybos policijos misiją, periodiškai JAV, kitų šalių karius, daug įvairiausių pratybų Lietuvoje, kas neabejotinai sustiprina galimos agresijos atgrasymą, mūsų gynybą bei saugumą.
O svarbiausia, jog galime ir toliau stiprinti savo kariuomenę, glaudžiau ir efektyviau sąveikauti su partneriais, apmokyti karius, kas ir yra svarbiausia. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti.
Iš tikrųjų konservatoriai ir liberalai bei su jais kolaboruojantys socialdemokratai nei už vieną biudžetą, kuriame du procentai nuo BVP gynybai buvo numatyta, nebalsavo, nors susitarimą pasirašė. Prisimenant konservatorių valdymo laikais nustekentą gynybos biudžetą iki 0,78 proc. BVP, tai kelia nerimą. Ar vėl neatsitiktų panašiai, jiems patekus į valdžią? Ir visiškai nesvarbu kokiais argumentais tuomet buvo dangstomasi ar būtų dangstomasi ateityje.
Aljanso šalių solidarumas arba, kitaip sakant, mūsų realus apginamumas dabartinėje situacijoje gali būti užtikrintas tik išlaikant būtent tokį šalies gynybos finansavimo lygį. Ir jeigu dar iki prezidento D.Trumpo išrinkimo tai nebuvo taip akivaizdu, tai šiandien yra realybė. Nebalsuosiantys už šių metų biudžetą, o opoziciniai konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai tai jau pareiškė, vėl gi iš esmės žais su mūsų saugumu, nes biudžeto nepatvirtinimas reikštų, jog Lietuva iš dviejų procentų klubo iškrenta.
Todėl dar ciniškiau šiame kontekste skamba nuolatiniai, ypač konservatorių raginimai dar didinti gynybos finansavimą virš dviejų nuošimčių nuo bendro vidaus produkto, nepaisant to, kad jie ir už du nebalsuoja...
Visoje šioje istorijoje būtina išskirti Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio lyderystę: jam kartu su Seimo dauguma ne tik pavyko dviejų procentų finansavimą užtikrinti, bet ir šiemet atnaujinti visų partijų susitarimą, kurio tik G.Palucko socialdemokratai, primenu, remdamiesi populistiniais argumentais, nepasirašė.
Šiuo metu Seime svarstomas biudžetas sukelia daug aistrų, nors nemaža jų dalis yra dirbtinai keliamos ir daugiausia viešojoje erdvėje, o ne iš tiesų egzistuoja realybėje. Opoziciniams konservatoriams, liberalams ir juolab G.Palucko socialdemokratams toks propagandinis triukšmas reikalingas dar ir todėl, kad paslėpti savo gėdingą poziciją dėl gynybos finansavimo. Lyg ir pritaria, reikalauja didinti dar daugiau, tačiau realiai už biudžetą... nebalsuoja.
Tai, kad mūsų prezidentas pietavo garbingame devynių Aljanso narių klube kartu su JAV valstybės vadovu yra labai svarbu. Tačiau matant dabartinę veidmainišką konservatorių ir jų koalicijos partnerių poziciją dėl svarstomo kitų metų biudžeto, nėra garantijos, kad į tokius pietus būsime pakviesti ateityje.
Gediminas Kirkilas yra Seimo Pirmininko pavaduotojas, LSDDP pirmininkas.
