Gediminas Kirkilas: Prieš ką jie balsavo?

Nepaisant keistokos landsbergininkų-paluckininkų opozicinės de facto koalicijos aršaus priešinimosi, 2018 metų šalies biudžetui 84 balsais pritarta. Svarstymo metu taip pat paaiškėjo, jog jokių idėjų, kaip realiai pagerinti biudžetą, o taip pat dėl kurių reikėjo griauti valdančiąją koaliciją, LSDP frakcija neturėjo ir nieko genialaus nepasiūlė.
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ritualinis konservatorių argumentų pakartojimas niekuo ypatingu LSDP frakcijos neišskyrė, o palaikydami dešiniuosius, LSDP, kaip besuktum, silpnina kairiojo centro jėgas šalyje.

Net ir ilgas jų pranešimas spaudai nieko nepaaiškino. Juk visa tai, ką jie, LSDP, siūlo ir dėl ko nepritaria biudžetui buvo galima aptarti ir valdančiosios koalicijos viduje. Ir, esu tikras, būtent koalicijos viduje, o ne keistoje dešiniųjų – kairiųjų opozicijoje buvo galima rasti gerokai daugiau kompromisinių sprendimų, kurie būtų naudingi žmonėms ir, visų pirma, sunkiausiai gyvenantiems.

Tai kodėl Palucko vedina LSDP pasitraukė iš valdančiosios koalicijos? Gal tam, kad sustiprintų destrukcinius konservatorių veiksmus prieš kairiojo centro valdančiąją koaliciją? Sukeltų chaosą Seime, kuris apskritai nepriimtų biudžeto? O tai reikštų, jog ir įsipareigojimų NATO 2018-aisiais Lietuva neįvykdytų, nes, nepriėmus biudžeto, tektų dirbti viena dvyliktąja, tai reikštų, jog 2% nuo BVP gynybai 2018-aisiais, kaip susitarė visos partijos, nebūtų pasiekta. O būtent taip esame įsipareigoję visais lygiais savo sąjungininkams, kurių buvimas šiuo metu Lietuvoje itin svarbus.

Tuomet konservatoriai, kurie savo valdymo metu 2008 – 2012 m. buvo nustekenę gynybos biudžetą iki gėdingo 0,78% nuo BVP lygio, kone mažiausio tarp NATO šalių, veidmainiškai vėl turėtų galimybę kritikuot ir eilinį sykį tuščiai demonstruoti savo tariamą susirūpinimą krašto gynybos reikalais.

Tai kodėl Palucko vedina LSDP pasitraukė iš valdančiosios koalicijos? Gal tam, kad sustiprintų destrukcinius konservatorių veiksmus prieš kairiojo centro valdančiąją koaliciją?

Jie, konservatorių – socdemų – liberalų opozicija, taip pat balsavo prieš papildomus daugiau nei 600 mln. eurų skurdo mažinimui bei socialinei atskirčiai švelninti, nors diskusijose demonstravo tariamą susirūpinimą vargstančiaisiais. Juk nepriėmus biudžeto, vėl atsitiktų tas pats – tektų dirbti viena dvyliktąja šių metų biudžeto. Tuomet, bent jau kurį laiką, nebūtų didinamas minimalus atlyginimas iki 400 eurų, nebūtų skirta lėšų pensijų didinimui ir indeksavimui 540 mln. eurų, neaugtų vaiko pinigai visiems šalies vaikams. Penktadaliu nedidėtų ir šalies mokytojų bei gydytojų, taip pat slaugytojų atlyginimai.

Ne viskam pritarė diskusijose ir Lietuvos lenkai bei dalis tvarkiečių, tačiau jie pademonstravo gerokai rimtesnę politinę brandą ir palaikė labai svarbų šalies gynybai bei labiausiai skurstantiems piliečiams biudžetą. Kuris, beje, vis tik pagerins ne tik šimtų tūkstančių mūsų žmonių gyvenimą, bet ir, kaip jau minėjau, visos Lietuvos saugumą, patvirtins mūsų šalies įsipareigojimų tvirtumą mus ginančiam Aljansui.

Aišku, visuomet galima sakyti, jog tai kažkokiom sritims per mažai. Tokia logika, matyt, oponuojantys biudžetui rėmėsi. Tačiau net ir turtingiausiose šalyse, kaip žinome, biudžeto lėšų kam nors pritrūksta. Ir vis tiek keista, jog būtent LSDP vieningai nepalaikė gal labiausiai per pastaruosius metus socialiai orientuotą biudžetą, nors tokio vieningumo neturėjo net nei konservatoriai, nei liberalai.

Tai, jog tam nepritaria liberalai bei konservatoriai, stebėtis gal ir netenka. Bet kodėl ir kam nepritaria Palucko LSDP? Ar tik todėl, kad sėdi bendrose su dešiniaisiais opozicinėse rogėse – klausimas, kuris iškils dar ne sykį.

Būtų gerai, jog opozicija rengtų alternatyvų biudžetą, kaip tai yra kai kuriose ES šalyse ir tuomet nebūtų galimybių populistiškai reikalauti visokių papildomų bei populistinių išlaidų, neatsižvelgiant į finansines galimybes, nes tektų ir tokį biudžetą atitinkamai subalansuoti bei sulaukti Europos Komisijos pritarimo, kokį gavo, beje, vakar priimtasis biudžetas.

Tiesa, neaišku ar konservatoriai ir liberalai tai turėtų daryti kartu su opozicine, be jokių realių argumentų iš valdančiosios koalicijos pasitraukusia LSDP. Tačiau tai – būsimos ir galimos Seimo Statuto pataisos klausimas tam, kad pagrindinio šalies parlamento metinio darbo svarstymas taptų realiai atsakingu, o ne paremtu vienadienės politinės naudos išskaičiavimu.

Gediminas Kirkilas yra Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis