Per pastaruosius dvejus metus „Swedbank“ daugybę kasdienės bankininkystės funkcijų perkėlė į išmanųjį telefoną. Šiandien savo rankose laikydami telefoną, kuriame įdiegta išmanioji banko programėlė, galime pasitikrinti visą savo sąskaitų informaciją, atlikti pavedimus ar pateikti paraišką dėl vartojimo paskolos, dėl kurios atsakymo reikės laukti ne ilgiau nei 20 minučių. Kai kurios banko programėlės funkcijos jau lenkia tradicinius būdus naudotis banko paslaugomis, pavyzdžiui, sąskaitos likutį žmonės kur kas dažniau tikrina telefone, bet ne bankomate, o naujausias programėlės funkcionalumas, realiu laiku informuojantis apie bet kokį pinigų judėjimą sąskaitoje, dar ir padidina atsiskaitymų saugumą.
Jei galvojate, kad bankų padaliniai vis dar egzistuoja dėl to, kad žmonėms reikia atlikti operacijas grynaisiais, taip pat smarkiai klystate. Šiandien apie 99 proc. piniginių operacijų atliekama elektroniniais kanalais, nes „Swedbank“ šiandien turi daugiau kaip 0,5 mln. aktyvių interneto banko vartotojų ir jau beveik 300 tūkst. nuolatinių išmaniosios programėlės naudotojų. Tačiau šiuolaikiškam bankui, siekiančiam kurti vertę klientams, svarbu ne tik skaitmeninės platformos, bet ir naujos bendradarbiavimo galimybės.
Ilgą laiką bankai buvo vertinamai kaip uždaras ir nieko iš išorės neįsileidžiantis verslas. Į pasiūlymus bendradarbiauti jie privalėjo žiūrėti itin atsargiai – juk bankai valdo daug jautrios klientų informacijos, ir bet kokie nesklandumai galėjo turėti realų poveikį klientams. Tačiau nuo kitų metų pradžios įsigaliosianti Europos antroji mokėjimų direktyva (PSD2) paskatino bankus tapti atviresniais ir ieškoti partnerysčių, galinčių atverti kelią daugiau inovatyvių paslaugų.
Didesnio atvirumo kryptimi „Swedbank“ ir kiti Baltijos šalyse veikiantys bankai pradėjo eiti nelaukdami šios direktyvos. Šių metų pradžioje Baltijos šalyse bankai pristatė naują klientų identifikacijos būdą „Smart-ID“ – tai išmaniajam įrenginiui skirta programėlė. Šią programėlę sukūrė ir jos palaikymu rūpinasi su finansų sektoriumi nesusijusi įmonė. Per 9 šių metų mėnesius vien tik „Swedbank“ turi jau daugiau nei 130 tūkstančių „Smart-ID“ klientų.
Neseniai pristatęs naujovišką buhalterinės apskaitos įrankį „Erply Books“, skirtą smulkioms ir vidutinėms šalies įmonėms, bankas žengė dar toliau. Šis įrankį sukūrė kompanija iš Estijos, o jį naudojantiems klientams konsultacijas apskaitos klausimais teiks dvi lietuviškos kompanijos. Tai vienas pirmųjų atvejų visame pasaulyje, kai bankas į savo sistemas integruoja partnerių sprendimus, kurie klientams suteikia naujų galimybių, taigi ir daugiau vertės.
Jau kitąmet tokių vertę kuriančio bendradarbiavimo pavyzdžių turėsime dar daugiau, kai „Swedbank“ pristatys atvirosios bankininkystės platformą. Ši platforma programėlių ir paslaugų kūrėjams atvers galimybes išnaudoti „Swedbank“ užimamą poziciją rinkoje ir klientų ratą naujovėms pristatyti. Paskelbę apie šias galimybes jau per pirmąją savaitę sulaukėme daugiau kaip 550 paraiškų dėl galimybės naudotis atviros bankininkystės platforma. Bandomoji jos versija („sandbox“) veikia jau dabar ir yra prieinama visiems norintiems.
Siekdamas dar labiau paskatinti inovacijas finansų srityje, Latvijos sostinėje Rygoje „Swedbank“ steigia startuolių finansų srityje akceleratorių „Wise Guys FinTech“, kuris veiklą pradės kitų metų pavasarį. Per šešių mėnesių trukmės programą jos dalyviai galės išplėtoti savo finansų produkto ar paslaugos idėją ir ją išbandyti realybėje pasinaudodami mūsų bankininkystės platforma. Realu, kad pačios įdomiausios idėjos po metų gali virsti realiomis paslaugomis, kuriomis naudosis šimtai tūkstančių bankų klientų Baltijos šalyse.
„Swedbank“, kaip ir kiti ilgamečiai rinkos dalyviai, tapę atviresni partnerystei su finansų ir technologijų sektoriaus naujokais gali sukurti universalią inovacijų ekosistemą, kurioje laimėtų vartotojas – jam būtų siūlomos integruotos ir sklandžiai veikiančios plataus spektro naujos paslaugos ir finansiniai instrumentai.
Gediminas Misevičius, „Swedbank“ skaitmeninės plėtros vadovas.
