Nuo interneto ryšio „priklausomi“ tampa vis daugiau daiktų: išmanieji laikrodžiai, vaizdo kameros, išmaniosios spynos, kurias galima valdyti nuotoliniu būdu. Savo eilės sulaukė ir buitinė technika – jau yra skalbimo mašinų ir orkaičių, kurių programas galima kontroliuoti išmaniuoju telefonu, taip pat gauti pranešimą, kad, pavyzdžiui, skalbiniai išskalbti arba maistas paruoštas. Išmanųjį valdymą galima taikyti reguliuojant šviesas, žaliuzes, garso ar kitas namų sistemas. Net daugelis naujų automobilių tampa daiktų interneto dalimi – telefonu patogu patikrinti, kur paliktas automobilis, įjungti šildymą, patikrinti baterijos įkrovimo lygį, degalų sąnaudas ar automobilio techninius parametrus.
Dingęs ar nesantis interneto ryšys smarkiai apribotų visų šių įrenginių ir sistemų funkcionalumą, nes jų valdymui vis dažniau pasitelkiamas išmanusis telefonas ir balso asistentai, pavyzdžiui, „Amazon Alexa“ ar „Google Home“. Kol kas šie asistentai veikia tik keliomis kalbomis, tačiau yra gerų žinių – neseniai pristatytas Vilniaus universiteto projektas „Liepa 2“, kuriuo bus siekiama proveržio lietuvių kalbos atpažinime bei kuo natūralesnio kalbos generavimo iš teksto. Jis skirtas tam, kad būtų galima kurti įvairias balsu valdomas skaitmenines paslaugas ne tik išmaniesiems prietaisams valdyti, turėti šnekamosios kalbos vertimą, bet ir finansinėms operacijoms atlikti.
Daiktų internetas – jau ir versle
Beveik trečdalis daiktų interneto pasitelkiama versle. Pavyzdžiui, gerai išvystyti transporto valdymo sprendimai, leidžiantys realiuoju laiku matyti kiekvienos transporto priemonės buvimo vietą, greitį ar degalų kiekį, padeda suplanuoti maršrutą atsižvelgiant į turimus užsakymus.
Be to, daiktų internetas naudojamas įvairiuose davikliuose gedimų diagnostikai ar išankstiniam įspėjimui apie būsimus sutrikimus – nuo pranešimų spausdintuvų aptarnavimo centruose iki lėktuvų variklių darbo stebėjimo bei gamintojo ar paslaugos tiekėjo įspėjimo apie nerimą keliančius nuokrypius. Pavyzdžiui, draudimo bendrovės pasitelkia daiktų internetą vairavimo stiliui įvertinti ir pagal tai nustato draudimo įmoką − drausmingiems vairuotojams pasiūlo geresnes draudimo sąlygas.
Trūksta vieningos sistemos
Nors daiktų internetas suteikia daug patogumo ir galimybių, tačiau gali kilti ir problemų. Pagrindinė problema ta, kad skirtingi kūrėjai sugalvoja įvairių sprendimų ir tai suskaido visą daiktų interneto sistemą. Nusipirkę vieną įrenginį negalime būti tikri, kad jis bus suderinamas su kitu įrenginiu ar bendra valdymo sistema, ar bus galima vienų prietaisų duomenų rezultatus panaudoti kitų prietaisų nustatymams (IFTTT). Todėl prieš įsigyjant prietaisą šiuos aspektus reikia išsiaiškinti.
Sutarti dėl vieningų standartų, esant didelei gamintojų įvairovei, sudėtinga. Kad tai tikrai sunku, parodo ir tas faktas, jog, atsiradus elektromobiliams, nesugebėta susitarti dėl tarptautinių vieningų standartų – turime skirtingas įkrovos jungtis priklausomai nuo to, kurios šalies ar žemyno gamintojas pagamino elektromobilį.
Ar daiktų internetas yra saugu?
Kita daiktų interneto silpnoji vieta – tai jo saugumas. Dažniausiai vartotojai nepasirūpina standartinių gamintojo slaptažodžių pakeitimu, o jei ir pakeičia, tai renkasi naudoti pernelyg paprastą ir nuspėjamą. Dažnai net pats gamintojas nesuteikia galimybės vartotojui pakeisti sisteminio daiktų interneto slaptažodžio. Todėl įsilaužėliai potencialiai gali ne tik prieiti prie svetimų namų ar įmonės duomenų ir valdyti jūsų prietaisus, bet ir panaudoti juos organizuotoms DDoS (angl. Distributed Denial of Service) atakoms – sutrikdyti konkrečios įmonės ar šalies interneto paslaugas.
Stambios daiktų interneto įrenginių gamybos kompanijos skiria vis daugiau dėmesio saugumui, o ypatingo saugumo reikalaujančiose sistemose naudoja kelių lygių apsaugos mechanizmus, pavyzdžiui, automobiliuose su savavaldėmis galimybėmis. Siekiant užtikrinti saugumą, jau bandoma panaudoti ir blockchain technologiją, kuri leistų saugiai sujungti daiktų interneto prietaisus.
Kokia daiktų interneto ateitis?
„Gartner“ tyrimų bendrovės duomenimis, iki 2020 metų tokių įrenginių kiekis turėtų išaugti dvigubai – iki 20 milijardų prietaisų internete. Tai yra daugiau nei po 1 mln. naujų prijungtų daiktų kiekvieną dieną. Po kelerių metų pradedamas masiškai diegti 5G interneto ryšys įgalins dar greitesnę prietaisų komunikaciją bei galimybę turėti žymiai didesnį prietaisų skaičių aplink ryšio bokštus – tai lems didesnę prietaisų koncentraciją. Dabar 4G/LTE ryšio modulis su SIM kortele daiktų internetui kainuoja mažiau nei 8 eurus, o didėjant įrenginių kiekiui kaina turi potencialą mažėti. „Gartner“ bendrovė prognozuoja, kad 2020 metais net 95 proc. naujų elektroninių produktų bus projektuojami su daiktų interneto funkcionalumu.
Transporto priemonėms įgavus autonominio vairavimo funkcijas, o klientams užsakant prekių pervežimą elektroniniu būdu, visa transporto organizavimo grandinė galės veikti kone visiškai automatizuotai. Organizacijos, turinčios daug kilnojamo turto, išnaudos vis daugiau galimybių stebėti ir valdyti savo turtui, ieškoti veiklos efektyvumo didinimo ir automatizavimo sprendimų. Didėjant tokių prietaisų skaičiui, norėdami suvaldyti ir susisteminti visą informaciją, anksčiau ar vėliau turėsime pasitelkti dirbtinį intelektą.
Be to, atsiranda ir nauja sąvoka – „gyvų būtybių internetas“. Tai gyvų būtybių prijungimas prie interneto specialiais davikliais. Pavyzdžiui, „Telia“ bando taikyti šį sprendimą Norvegijoje avių bandų stebėjimui. Tokiu būdu galima matyti, kur yra visos savininko avys, galima lengviau rasti pasiklydusius gyvulius, o užfiksavus, kad kažkuris daviklis kurį laiką nustojo judėjęs, iš karto sureaguoti. Tokio tipo prietaisus, prijungus daugiau gyvybines funkcijas fiksuojančių daviklių, bus galima vis dažniau pasitelkti sveikatos priežiūroje ir medicinoje.
Daiktų internetas atneša neabejotinos naudos – informacijos pasiekiamumo ir valdymo patogumą, verslo procesų efektyvumo didinimą, įvairių naujų automatizavimo galimybių atsiradimą. Tad jei to dar nedarote, rinkdamiesi sprendimus namuose ar darbe, visada pasidomėkite ir įvertinkite daiktų interneto suteikiamas galimybes.
Gediminas Misevičius yra „Swedbank“ Skaitmeninės plėtros vadovas.
