Viena išeitis − universalūs sprendimai
Šiandien egzistuoja daugybė IT sprendimų, kurie pritaikomi plačiam verslo poreikių spektrui – nuo įmonės resursų planavimo iki prekybos internete. Tam dažniausiai tinka išbaigti ir plačiai naudojami sprendimai, kurie nereikalauja didelių investicijų ir yra greitai pritaikomi verslo poreikiams.
Vienas tokių sprendimų pavyzdžių − debesų kompiuterijos paslaugos (SaaS). Jomis galima pradėti naudotis per trumpą laiką, jų pritaikymas įmonės poreikiams kainuoja palyginti nebrangiai. Tokiu atveju įmonei nereikia investuoti į nuosavus serverius, ieškoti sistemų administratorių jų priežiūrai ar rūpintis programinės įrangos diegimu.
Įkurti elektroninę parduotuvę su integruotais atsiskaitymo ir prekių sprendimais šiandien galima per itin trumpą laiką. Be to, galima pasinaudoti populiariomis egzistuojančiomis platformomis, tokiomis, kaip pigu.lt ar amazon.com. Čia pradėti prekybą galima nedelsiant, taip pat pasitelkti santykių su klientais valdymo sprendimus, pavyzdžiui, lietuvių sukurtą „TeamGate“. Taip pat egzistuoja ir mažesnės platformos, kuriose galima rasti tas pačias integruotas mokėjimo, pristatymo ar tiesioginės rinkodaros paslaugas.
Kada reikia komandos?
Jei įmonei reikalingas unikalus sprendimas, kuris yra susijęs pagrindine jos verslo idėja, tokiu atveju jam vystyti gali tekti pasitelkti savo komandą. Įmonės darbuotojai ateityje galės nuolat prižiūrėti tokią sistemą ir ją tobulinti, atsižvelgdami į kylančius poreikius.
Nors paslaugų teikėjai iš pradžių gali siūlyti patrauklią kainą, tolesnis vystymas ir atnaujinimai būna linkę pabrangti, o pakeisti tiekėją laikui bėgant tampa sudėtinga.
Tuo metu pasitelkti pagalbą iš išorės vystant tokį sprendimą per ilgesnį laikotarpį gali būti brangiau. Nors paslaugų teikėjai iš pradžių gali siūlyti patrauklią kainą, tolesnis vystymas ir atnaujinimai būna linkę pabrangti, o pakeisti tiekėją laikui bėgant tampa sudėtinga.
Net nusprendus kurti sprendimą pačiai įmonei, jai gali būti verta pasinaudoti platformų (PaaS) arba infrastruktūros (IaaS) paslaugų galimybėmis. Pirmuoju atveju įmonė valdo tik pagrindines programas ir jautrius duomenis, visa kita yra patikima paslaugos tiekėjui. Antruoju atveju tiekėjas užtikrina serverių, duomenų talpyklų, tinklo valdymo paslaugas. Visa tai leidžia konkretiems sprendimams reikalingus resursus pasitelkti be didelių pradinių investicijų.
Beje, plėtojant sprendimus ir susidūrus su darbo rankų trūkumu, galima pasinaudoti programuotojų „nuoma“. Tai dažniausiai yra brangiau, nes naujam darbuotojui reikia laiko susipažinti su sistemų aplinka, kol jis ar ji galės dirbti visu pajėgumu. Bet tai gali būti gera išeitis, norint pasiekti tikslą greičiau be ilgalaikio įsipareigojimo.
Į pagalbą − robotai
Augančioms ir naujas sistemas periodiškai diegiančioms įmonėms kartais tenka valdyti didelį tarpusavyje nesuintegruotų sistemų skaičių. Tam jos turi pasitelkti vis daugiau darbuotojų resursų arba pasinaudoti robotizacijos pranašumu.
Tokie RPA (angl. robotic process automation) įrankiai, kaip „BluePrism“, „UiPath“ ar „Automation Anywhere“ geba atkartoti rutininius darbuotojo veiksmus kompiuteriu. Žiūrėdami į tokios programos ekraną galime matyti, kaip robotas paleidžia programas, išsirenka meniu punktus, nukopijuoja informaciją, perkelia į kitas programas ar išsiunčia iš surinktų duomenų bei šabloninio teksto suformuotą atsakymą klientui.
Šie sprendimai tinka, kai siekiama sumažinti darbuotojo klaidų tikimybę, padidinti proceso greitį, sumažinti darbo jėgos sąnaudas, nes jie dažniausiai atsiperka greičiau nei per metus. Kai dirbama su senomis ir nebevystomomis programomis ar kai nėra priėjimo prie duomenų bazių, tai gali būti kone vienintelis veiksmingas būdas. Tiesa, atsiradus net ir nedideliam naudojamos programos pokyčiui, gali prireikti koreguoti ir RPA darbo algoritmą.
Konkurencija tampa kooperacija
Tam, kad reikalingos programos būtų kuriamos greičiau, įvairios organizacijos pasitelkia „Agile“ programų kūrimo metodiką. Ji leidžia greičiau prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių, diegti naują funkcionalumą praėjus trumpesniam laikui ir, gavus vartotojų atsiliepimus, koreguoti produkto vystymo kryptį.
Idealiu atveju tokiose komandose turi būti ir produkto savininkas, ir verslo analitikas – taip produkto kūrimo procesas tampa dar veiksmingesnis. „Swedbank“ dar 2018 m. sujungė IT vystymo ir produktų sritis suformuodamas jungtines programuotojų ir verslo atstovų komandas.
Tampa akivaizdu, kad iki karantino IT paslaugų poreikis buvo didelis, o šiandien jis yra milžiniškas.
Didesnį IT sprendimų diegimo greitį galima pasiekti ir bendradarbiaujant – nekuriant visko patiems, o integruojant sistemas su kitais sprendimais. Galbūt net pakviečiant prisijungti konkurentus ir kartu plėtoti siauros srities sprendimą (angl. coopetition). Todėl vis svarbesnė tampa IT architektūra, palaikanti integraciją ir lankstumą.
Kalbant apie įmonių naudojamą IT architektūrą, ją vis dažniau keičia mikropaslaugos (angl. microservices) bei API (angl. application programming interface) paremti sprendimai. Jie ne tik leidžia kiekvienai komandai dirbti nepriklausomai, nuolatos diegti pakeitimus neatsižvelgiant į kitų komandų pasiektą statusą, tačiau taip pat įgalina greičiau ir lanksčiau keistis duomenimis su kitomis organizacijomis.
Tampa akivaizdu, kad iki karantino IT paslaugų poreikis buvo didelis, o šiandien jis yra milžiniškas. Net ir tos įmonės, kurios anksčiau skaitmeninę plėtrą planavo vykdyti nuosaikiu tempu arba ketino tenkintis turimais sprendimais, šiuo metu neturi kito pasirinkimo – verslo aplinka ir vartotojų lūkesčiai pasikeitė kone per naktį. Tad norint vykdyti efektyvią veiklą, skaitmenizacija tapo tiesiog būtinybe.
Gediminas Misevičius yra „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas.
