Ši diena Lietuvoje siejama su būrimu. Manyta, kad jei balandžio 1-ą nepavyks nieko apgauti metai nebus sėkmingi, o laki fantazija, kuriant neįtikėtinus pasakojimus, užtikrins sėkmę visiems ateinantiems metams.
Terapinė juoko nauda
Žmogus sugeba juoktis. Kai kurios beždžionės ir delfinai taip pat turi humoro jausmo užuomazgas. Tačiau prajuokinti krokodilą ar skruzdėlę – nepavyktų.
Ši žmogaus savybė gali pasitarnauti ligonių gydymui. Juoko nauda pacientui suvokta dar senovėje Hipokratas teigė, kad juokas yra vaistas nuo daugelio ligų. Jis taip pat pastebėjo, jog sarkastiški žmonės nepasitiki savimi, yra melagiai ir žiaurūs, o dėl to suserga širdies, skrandžio bei kepenų ligomis.
Vokiečių rašytojas W.Raabas rašęs: „Humoras – tai gelbėjimo ratas gyvenimo bangose“.
Kai žmogus juokiasi, aktyviai veikia daugelis raumenų, spartėja kraujotaka, smegenys gauna daugiau deguonies. Netgi dirbtinis, apsimestinis juokas padidina endorfinų – laimės jausmą skatinančių medžiagų – kiekį organizme. Juokas – gera kvėpavimo gimnastika. Indai juoko pratimus vadina Chasja-joga ir tvirtina, kad ši jogos/juoko rūšis gelbsti nuo depresijos bei nervinių tikų. Japonijoje atlikti eksperimentai bandant juoku gydyti diabetą. Teigiama, kad toks gydymas buvęs sėkmingu.
Humoras palankiai veikia žmogaus kūną ir psichiką. Psichoterapeutai tai gerai žino ir yra sukūrę juoko terapijos metodą, kurio esmė – pasijuokti iš sunkių situacijų. Jiems pritartų vokiečių rašytojas W.Raabas rašęs: „Humoras – tai gelbėjimo ratas gyvenimo bangose“.
Lietuviškas humoras
Klausimas apie lietuviška humorą dažnai sukelia juoką. Skeptiškas tautietis iš vis neigia esant tokią humoro atmainą, o optimistas – prisimena, kad lietuviško sarkastiško humoro tikrai pakanka. Laidos, kuriose šaipomasi iš bet ko, o ypač iš valdžios atstovo užima itin svarbią vietą TV programose. Regis, niekas kitas nesukelia jų žiūrovams tiek džiaugsmo ir juoko, kiek politikai, nes tik jie pretenduoja į „Auksinių svogūnų“ apdovanojimus. Todėl į šias humoro šventes vien Seimo nariai ir kviečiami.
O kaip kiti piliečiai žvelgia į humorą?
Internetinės apklausos nėra patikimiausias būdas sužinoti žmonių nuomonę, bet šiokių tokių minčių gali sukelti. Keli šimtai „internautų“ atsakė į klausimą: „Kaip vertinate lietuvišką humorą?“. Į jų atsakymus, taip pat dera pažvelgti su humoru, nelaikyti jų neginčijama tiesa, tačiau apmąstymų jie sukelia. Deja, nelabai linksmų.
Manančių, kad lietuviškas humoras yra linksmas tebuvo 21 proc. Įžvelgusių, kad jis subtilus – 4 proc. O pasirinkusių teiginį, kad jį galima apibūdinti kaip atlaidų atsirado tik 0,5 proc. Užtat 16 proc. lietuvišką humorą laikė grubiu. Dar 22 proc. manė jį esant piktu. 12 proc. apibūdino mūsišką humorą kaip sarkastišką ir, galiausiai, net 24,5 proc. teigė, kad lietuviško humoro iš vis nėra.
Dar vienas būdas pažinti lietuvišką požiūrį į juoką ir ašaras – įvertinti kaip žmonės pasielgs vienoje ar kitoje situacijoje.
Pramoginis eksperimentas: psichologija besidomintiems studentams buvo pasiūlyta atlikti bandymą – garsiai juoktis ir liūdnai raudoti gatvėje. Lankanti studentiško teatro studijos užsiėmimus, taigi turinti aktorinių gebėjimų, studentė ėjo Gedimino prospektu (Vilniuje) nuo Katedros iki Centrinio knygyno ir kas penkiasdešimt metrų, garsiai užsikūkčiodavo.
Kiek vėliau mergina dar kartelį pakartojo minėtą maršrutą, tik šį kart grįžo atgal ir tose pačiose vietose garsiai kvatojosi. Smalsūs jos kolegos studentai visa tai filmavo vaizdo kamera. „Raudotoja“ praeiviai mažai domėjosi, gal tik užjausdami nužvelgdavo. „Kvatoklė“ susilaukė trijų piktų pastabų. Mokslo, žinoma, šiame eksperimente ne itin daug, bet šiokių tokių įžvalgų jis sukelia.
Manančių, kad lietuviškas humoras yra linksmas tebuvo 21 proc. o 24,5 proc. teigė, kad lietuviško humoro iš vis nėra.
Juokas prieš krizes ir neviltį
Apžvelgdami visuomeninės psichologijos tyrimus pastebėsime, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, verčia nerimauti – nusivylimas, pyktis, patyčios, nepasitikėjimas
Simboliškai sutampa, kad psichoterapeutas K.Rahnas, išvardindamas tuos pačius negatyvius jausmus, pastebi, kad geriausias būdas juos įveikti – humoras. Jis taip pat rašo, kad humoras ne tik gydo, padeda atkurti emocinę pusiausvyrą, bet ir jungia žmones.
Psichologiniu požiūriu humoras yra vienas iš žmogaus gynybinių mechanizmų, padedantis įveikti nerimą. Gebantys stresinėse aplinkybėse pasijuokti ir pajuokauti – lengviau sprendžia savo ir kitų problemas. Galiausiai, linksmesnių žmonių gyvenimo kokybė yra aukštesnė. Ar pasinaudosime šiuo anot W.Raabo „gelbėjimo ratu“, ar ir toliau skųsimės, piktai kaltinsime ir sarkastiškai šaipysimės? Nuo atsakymo į šį klausimą nors kiek priklauso ir kiekvieno, ir visos visuomenės dvasinė būklė, nes kone svarbiausias modernios psichologijos atradimas – žmogus gali pakeisti savo gyvenimą pakeitęs galvojimą apie jį.
Gediminas Navaitis yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius.
