Tekstą, į kurį atsakoma, skaitykite čia: Klaipėdos uosto direkcija: G.Vaitkevičiaus tekste buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija
KVJUD paskelbė naujieną, kad prieš parinkdama vietą, kur vystyti jūrinio vėjo jėgainėms reikalingą uosto infrastruktūrą, raštu kreipėsi į visas Klaipėdos uoste veikiančias uosto įmones ir pasiūlė teikti paraiškas dėl nuomininkų naudojamos uosto infrastruktūros sukūrimo, pagerinimo ir pritaikymo jūrinio vėjo jėgainių veiklai. Tai nėra konkurso procedūra. Todėl KVJUD apdairiai apsidraudžia teigdama, kad „ir šiuo metu bet kuris uosto žemės nuomininkas gali teikti paraišką tokios infrastruktūros sukūrimui“.
Pasak KVJUD generalinio direktoriaus Algio Latako, Klaipėdos uoste yra kelios potencialios teritorijos, kur būtų galima rinkti ar gaminti vėjo jėgaines, – Vakarų Baltijos laivų statykloje (ji priklauso Estijos grupės „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos grupei), pietinėje uosto dalyje, Smeltės pusiasalyje. [Norima skatinti Klaipėdoje kurtis ir plėstis jūros vėjo jėgainių, laivų remonto įmonėms | Verslas | 15min.lt]
Tačiau neteko girdėti, kad „Vakarų laivų gamykla“, kuri yra pastačiusi net vėjo jėgainių aptarnavimo laivą „WindLift1“ [Stato vėjo jėgainių laivą | kl.lt (diena.lt)], būtų atsisakiusi savo veiklos vėjo jėgainių gamybos srityje. Priešingai – 2022 gruodžio 7 d. Klaipėdoje vykusiame jūrinės energetikos verslo ir politikos forume „Pokyčių vėjas“ šios įmonių grupės atstovas skaitė pranešimą „AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės veikla vėjo energetikos srityje: patirtis ir galimybės“. [JŪRINĖS ENERGETIKOS VERSLO IR POLITIKOS FORUMAS - Klaipėdos regionas Asociacija (klaipedaregion.lt)]
Įdomu būtų pamatyti, kokį atsakymą į KVJUD laišką atsiuntė „Vakarų laivų gamykla“. Galbūt pavyktų sutaupyti tuos 27 mln. eurų, pažadėtų KLASCO krantinėms?
Verta priminti, kad pats A.Latakas ir užsiėmė lobizmu, kad nustatyta 6 proc. investicijų grąža su vėjo jėgainėmis susijusiai veiklai būtų sumažinta iki 2 proc. [Norima skatinti Klaipėdoje kurtis ir plėstis jūros vėjo jėgainių, laivų remonto įmonėms | Verslas | 15min.lt] Būtent ši ydinga lengvata komercinei veiklai ir yra kritikuojama mano straipsnyje. KVJUD investuoja net su gerokai mažesne grąža, negu šiuo metu rinkoje duoda Lietuvos Vyriausybės 10 metų trukmės obligacijos. [Lithuania Government Bond 10y - 2022 Data - 2003-2021 Historical - 2023 Forecast (tradingeconomics.com)] Nuostolius prisiima KVJUD savininkė – Lietuvos valstybė.
Rašydama apie Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT), KVJUD lyg besityčiodama iš klaipėdiečių vartoja jų vilčių nepateisinusį senąjį pavadinimą Keleivinių ir krovininių keltų terminalas. Gyventojai tikėjosi keleivių, o gavo krovininius automobilius per miesto centrą.
KVJUD nesusumuoja ir valstybės išlaidų iki 40 mln. eurų. [40 mln. eurų vertės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas: ar pateisino lūkesčius? - DELFI, Centrinis Klaipėdos terminalas - sudėtingai atsivėrę vartai į pasaulį - Atvira Klaipėda (atviraklaipeda.lt)] O kaipgi kitaip, jeigu milijonu „sumažini“ investicijas į Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžą [Klaipėdoje atidaryta naujai rekonstruota Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža - Regionų naujienos (regionunaujienos.lt)], jeigu pamiršti geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę rekonstrukciją [Pradedamas rekonstruoti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui svarbus geležinkelio viadukas | Susisiekimo ministerija (lrv.lt)], jeigu nepasakai, kad „Aušrinės“ darželio iškeldinimas mums kainavo dar 3,4 mln. eurų... [Senas darželis prasiplės ir virs nauju | kl.lt (diena.lt)]
Galų gale ne tiek svarbu, kas ko nepridėjo ir kaip suapvalino, nes skaičius panašus. Svarbiau, kad KVJUD klaidina visuomenę teigdama, jog nuo terminalo veiklos pradžios 2014 m. uosto direkcija iš šio terminalo jau uždirbo 24,8 mln. eurų pajamų iš žemės nuomos ir uosto rinkliavų. DFDS keltų linijos į CKT buvo perkeltos iš KLASCO valdomo Jūrų perkėlos terminalo ir tenai tos rinkliavos dingo, todėl skelbti, kad CKT sugeneravo tokio dydžio rinkliavas nėra pagrindo. O CKT mokamas žemės nuomos mokestis viso labo nesiekė nė 400 tūkst. eurų per metus.
Galbūt per ateinančius porą metų šis mokestis padidės, tai atsipirkimui prireiks nebe 100, o kokių 90 metų. Oi ne, atsiprašau, pamiršau, kad į CKT važiuojantiems sunkvežimiams Baltijos prospekte statomos estakados, kainuosiančios 38 mln. eurų. [Klaipėdos Baltijos prospekto rekonstrukcijai trūkstamų 3 mln. eurų dar negauta | Verslas | 15min.lt]
Kas iš to, kad uosto direkcija sako, jog anglis kraunama kitu numeriu pažymėtoje krantinėje, negu bus kraunamos vėjo jėgainės? Juk tos krantinės yra toje pačioje KLASCO teritorijoje Smeltės pusiasalyje, nutolusios viena nuo kitos tik kelis šimtus metrų. Kadangi KVJUD savo tinklalapyje paslėpė uosto žemėlapį, tai pridedu jį čia. Anglies krovai paskirta 144 krantinė yra į pietus nuo Smeltės botaninio draustinio, o vėjo jėgainių krovos ir surinkimo infrastruktūrai planuojamos 149–151 krantinės yra į vakarus nuo šio draustinio.
Smeltės botaninio draustinio augalai nekalba kaip žmonės, taigi nesiskundžia anglies kaimynyste. Užtat kaip įdomiai 2021 m. apie geležies rūdą ir jos dulkes, nusėdančias Vitės kvartalo gyventojų butuose, kalbėjo KVJUD vadovas A.Latakas: „KLASCO“ per metus perkrauna 2,6 mln. tonų šito krovinio. Jei mes manytume, kad „KLASCO“ tarša viršija tas normas, ta veikla būtų sustabdyta. Kol kas tokio fakto nėra. Niekas negali dirbti nesilaikydamas taisyklių“. [Klaipėdos ateitis: miestas prie jūros ir marių, bet už tvoros? | 15min.lt] Toks požiūris nedera su KVJUD deklaruojama „žaliojo uosto“ vizija.
Apmaudus nesusipratimas, kad savo atsakyme KVJUD nepateikė sumų, kiek pelno mokesčio sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Ir dar pamiršo parašyti, kiek dividendų sumokėjo paskutiniais metais. Ta beprotiška gyvenimo skuba, kaip sakė vienas buvęs susisiekimo ministras.
Susirandame gegužės 9 d. KVJUD pranešimą žiniasklaidai, kuriame skelbiama, kad valstybės įmonė už praėjusius metus į valstybės biudžetą sumokėjo 21,7 mln. eurų siekiančią pelno įmoką, t.y. dividendus. [Klaipėdos uostas (portofklaipeda.lt)] Ten pat rašoma, kad 2021 m. ji uždirbo 36,3 mln. eurų pelno prieš apmokestinimą – tai yra 2,67 proc. daugiau nei 2020 m., kai pelnas prieš apmokestinimą siekė 35,4 mln. eurų. Kaip taip gali būti? Pelnas didesnis, o dividendai mažesni, negu už 2020 m. mokėti 25,3 mln. eurų. Beje, pranešime pastaroji suma neminima, kad nekiltų klausimų. Neminimas ir grynasis ar paskirstytinasis pelnas. Kad nekiltų klausimų. Nors ir nesimato sumos, nuo kurios ir skaičiuojami tie 70 proc. sudarantys dividendai.
Atsiverčiame KPMG audituotas 2021 m. finansines ataskaitas ir bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje „Pelno mokestis“ matome 5,3 mln. eurų (o prie 2020 m. ten minusinis „pelno mokestis“, t.y. įmonė buvo „gavusi“ 0,7 mln. eurų pelno mokesčio). [Klaipėdos uostas (portofklaipeda.lt)] Negi KVJUD pradėjo mokėti pelno mokestį? Taip pagalvotų tik optimistas. Juk KVJUD aiškiai parašė, kad „pelno mokestį apskaičiuoja ir moka teisės aktų nustatyta tvarka, kaip tai daro bet kuri komercinė įmonė Lietuvoje“.
Išverčiu į skaičių kalbą: už 2021 m. pelno mokesčio nemokėjo, už 2020 m. pelno mokesčio nemokėjo, už 2019 m. sumokėjo 2 tūkst. eurų (tūkstančius, ne milijonus!). Taip parašyta pinigų srautų ataskaitos eilutėje „(Sumokėtas) pelno mokestis“ ir finansinių ataskaitų pastabose. Jose be kita ko, parašyta, kad pablogėjus 2022–2023 m. numatyto uždirbti pelno prognozei, 5,48 mln. eurų sumažinta sukaupta investicinių projektų lengvata. Taip KVJUD ataskaitose ir atsirado „pelno mokestis“, kurio ji nemokėjo, bet kuris sumažino už 2021 m. apskaičiuotus dividendus. Auditavo KPMG.
Seniau uosto rinkliavų ir žemės nuomos pajamos buvo neapmokestintos pelno mokesčiu. Kai šios lengvatos neliko, KVJUD vienintelė iš Lietuvos įmonių pasinaudojo išimtimi nemokėti pelno mokesčio, kaip vykdanti strateginės svarbos valstybinį projektą. Dabar naudojasi investicinių projektų lengvata. Gėda, kad ji drįsta lygintis su bet kuria komercine įmone Lietuvoje. Tai jos sumoka pelno mokestį, ir net vienas jų darbuotojas sumoka daugiau gyventojų pajamų mokesčio, negu KVJUD pelno mokesčio per trejus metus.
O gal klystu? Tegul pataiso. Bet jeigu pasitvirtina, kad KVJUD pelno mokesčio nemokėjo, tai matome, kad savo atsakymu ji klaidina visuomenę, klaidina žiniasklaidą ir klaidina Lietuvos Vyriausybę. Tada tokie vadovai nebegali dirbti valstybės valdomoje įmonėje.
