Nors istorinės aplinkybės nulėmė tai, jog Lietuvos verslas yra pakankamai jaunas ir neturi didelės patirties dirbant užsienyje, ypač Vakarų rinkose, tarptautinę verslo plėtrą skatina ekonominė būtinybė.
Vietos rinka pakankamai maža, konkurencija linkusi nuolat augti, tad verslo plėtros ir pajamų augimo galimybės neišvengiamai verčia vertinti perspektyvas už Lietuvos ribų. Tyrimo duomenimis, šiuo metu net penktadalis šalies verslininkų savo veiklą vysto užsienio rinkose, keturi iš dešimties svarsto tai daryti artimiausiu metu.
Neabejoju, kad didelė dalis Lietuvos įmonių norėtų plėstis į Vakarų Europą, tačiau jas neretai stabdo dideli įėjimo į rinką kaštai, nuožmi konkurencija bei didelius finansinius išteklius turinčios tarptautinės grupės, galinčios vartotojui siūlyti žemesnes kainas.
Tad nieko nestebina faktas, kad kas trečias verslininkas tarptautinei plėtrai mieliau renkasi Rytų Europą. Tai nulemia ir pragmatiškos priežastys: Rytų šalyse rinka dar nėra pakankamai užpildyta, todėl egzistuoja mažesnė įmonių konkurencija, taip pat motyvuoja ir galimai didesnės pelno maržos.
Labiausiai verslininkai nerimauja, jog jie neturi pakankamai gilių žinių apie naują rinką, jos reglamentavimo niuansus, taip pat baiminasi naujų vartotojų mentaliteto bei įpročių skirtumų.
Verslininkų apklausa atskleidė, jog kas ketvirtą Lietuvos verslo atstovą plėtrai motyvuoja galimybės pasiekti daugiau potencialo turinčias rinkas bei pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kas trečias verslininkas tikisi tokiu būdu konkurencinį pranašumą palaikyti ir vietinėje rinkoje.
Tiesa, pasaulyje stebima tam tikra požiūrio į tarptautinę plėtrą tendencija, kuri ypač ryški ir Lietuvoje. Verslininkus žengti į užsienio rinkas labiau skatina baimė praleisti progą didinti pelną nei tiesiog augimo galimybės. Verslininkai labiau linkę rizikuoti, kai investuojama su mintimi, kad tokia galimybė gali nebepasikartoti ir pelnas nebus padidintas.
Kalbant apie barjerus, verta paminėti, kad Lietuvos verslininkai nuolat pabrėžia finansų pasiekiamumo problemas, logistikos klausimus bei didelę finansinę riziką. Tai fiziniai barjerai, kurie nors ir labai svarbūs, bet antriniai, nes juos galima nesunkiai įveikti. Tačiau 7 iš 10 apklaustų verslo atstovų nurodė kitas priežastis, kurios gali būti siejamos su psichologiniais barjerais. Labiausiai verslininkai nerimauja, jog jie neturi pakankamai gilių žinių apie naują rinką, jos reglamentavimo niuansus, taip pat baiminasi naujų vartotojų mentaliteto bei įpročių skirtumų.
Sunkiausiai įveikiama yra didelė finansinė rizika, tačiau ją galima sumažinti tinkamai paruošus „namų darbus“ dar prieš pirmuosius plėtros žingsnius.
Tiesa, išanalizavus tyrimo rezultatus, stebina, jog trečdalis tyrime dalyvavusių Lietuvos verslininkų sprendimą plėsti savo veiklą į užsienį priima remdamiesi intuicija. Neabejotinai, vystant verslą intuicija yra reikšminga, tačiau jos svoris priimant sprendimus neturėtų viršyti 20 proc., kadangi iš esmės sėkmę nulemia tinkamas pasirengimas.
Genadijus Makuševas yra UAB „Grant Thornton Rimess“ direktorius
