Gerimantas Bakanas: Per plauką – sostinės šilumos ūkis šiemet išgyvens maksimalių išbandymų metą

Nuo 2020 metų pradžios iki 2021 metų vasaros dujų rinkoje tvyrojo ramybė – kaina svyravo siaurame koridoriuje, laikydamasi daugmaž 20 eurų už megavatvalandę. Grafikas plokščias ir lygus, nuspėjamas ir nepavojingas.

Vasarai baigiantis, kaina pradėjo ropštis aukštyn, tačiau nė vienas analitikas neprognozavo katastrofos, nutikusios spalį ir tebesitęsiančios iki dabar. Kaina šovė aukštyn, o gruodį, dujų kainai pasiekus 180 eurų už megavatvalandę ribą, buvo pagerintas visų laikų dujų kainos rekordas.

Nerimo dienos

Prieš pat Kalėdas, kai Lietuva skaičiavo, ko dar trūksta Kūčių stalui, mes suskaičiavome, kad Vilniaus šilumos tinklams trūksta mažiausiai 20 milijonų eurų. Tuo pat metu labai aiškiai suvokėme, kad šaltinių, iš kurių tokius pinigus galima pasiskolinti, yra labai mažai ir vis mažėja, todėl teko per itin trumpą laikotarpį surasti papildomą finansavimą. Nesėkmės atveju apyvartinių lėšų krizė grėsė virsti šilumos krize.

Katastrofos pavyko išvengti, tačiau dramos sostinės šilumos ūkyje nė kiek nesumažėjo. Atvirkščiai, šią savaitę viskas nusidažė naujomis emocijų spalvomis, nes miestiečiai gavo sąskaitas už gruodžio mėnesio šilumą ir karštą vandenį.

Užbėgant įvykiams už akių pasakysiu, kad katastrofos pavyko išvengti, tačiau dramos sostinės šilumos ūkyje nė kiek nesumažėjo. Atvirkščiai, šią savaitę viskas nusidažė naujomis emocijų spalvomis, nes miestiečiai gavo sąskaitas už gruodžio mėnesio šilumą ir karštą vandenį. Vilniaus gyventojai jau pamiršo tuos laikus, kai išlaidos šildymui šaltuoju metų laiku sudarydavo ketvirtadalį ar dar daugiau mėnesio išlaidų krepšelio, nes pastaraisiais metais šilumos energija buvo viena pigiausių Lietuvoje ir šis kontrastas tiesiog rėžė akis.

Pavyzdžiui, 2020 metų gruodį vilniečiai už kilovatvalandę šilumos energijos (su PVM) mokėjo 3,96 cento, o 2021 metų gruodį – 8,74 cento. Ir tai tik pradžia – už sausio mėnesio šilumos energiją vilniečiai mokės 10,07 cento, o už vasarį – dar daugiau.

Kas lėmė tai, kad 2020 metais Vilniaus miesto gyventojams šiluma buvo viena pigiausių Lietuvoje? Gamtinių dujų kaina.

Kas lėmė tai, kad 2022 metais Vilniaus miesto gyventojai už šilumą mokės brangiausiai Lietuvoje? Gamtinių dujų kaina.

Vilniaus šilumos ūkis iki šiol maždaug 40 proc. šilumos energijos pagamina degindamas dujas ir neturi kaip šios priklausomybės sumažinti – „Ignitis grupės“ statomos maždaug 350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinė jėgainės (VKJ) biokuro įrenginiai iki šiol nepastatyti ir nebus pastatyti iki kitų metų ar net iki 2024-ųjų. VKJ turėjo iš esmės pakeisti situaciją Vilniuje, tačiau dėl įvairių priežasčių „Ignitis grupė“ to nepadarė.

Kitaip tariant, artimiausiu metu šilumos gamybos šaltinių diversifikuoti nepavyks, todėl įmonė ir toliau bus priklausoma nuo globalių procesų dujų rinkoje. Ir jei gamtinių dujų kainos ir toliau laikysis panašiame lygyje kaip šiuo metu, tai mūsų laukia ne tik ši sunki žiema – mūsų laukia sunkūs metai.

Jei gamtinių dujų kainos ir toliau laikysis panašiame lygyje kaip šiuo metu, tai mūsų laukia ne tik ši sunki žiema – mūsų laukia sunkūs metai.

Kas kasa finansų duobę?

Bet grįžkime prie Vilniaus šilumos tinklų finansų. Kodėl dujų kainų krizė pirmiausia ištiko ne miestiečius, o šilumos tiekėją? Kodėl bendrovė gruodį atsidūrė finansiniame ceitnote, kuris privertė skubiai ieškoti finansavimo ir valstybės garantijų?

Pirma, taip Lietuvoje veikia rinkos reguliavimas. Sparčiai brangstant kurui, bendrovė neturi galimybių iškart reaguoti į kuro kainos augimą didindama parduodamos šilumos energijos kainą, nes pagal galiojančią tvarką, gamtinių dujų kainų pokyčiai galutinėje šilumos kainoje vartotojams atsispindi tik po dviejų mėnesių. Kitaip tariant, įmonė už dujas moka dabar, o vartotojas – po dviejų mėnesių. Įprastomis dujų rinkos sąlygomis, šis vėlavimas nėra esminis, tačiau nieko įprasto šiuo metu rinkoje nevyksta.

Vilniaus šilumos tinklai lapkritį už dujas mokėjo vidutiniškai 81 eurą už megavatvalandę, tačiau pagal galiojančią tvarką šilumos vartotojai lapkritį už kurą dar mokėjo rugsėjo kainomis, , t.y. 50 eurų už kilovatvalandę. Tokiu būdu, įmonės balanse tarp sąnaudų ir pajamų iškart atsiranda tas 31 euro skirtumas, kurį tenka dengti iš savo lėšų.

Staigiai kintančio finansinių resursų poreikio dinamiką puikiai iliustruoja toks pavyzdys: 2021 m. gruodžio 16 d. už gamtines dujas ateinančiai savaitei VŠT mokėjo 9,5 mln. EUR, po savaitės, 2021 m. gruodžio 23 d., už gamtines dujas ateinančiai savaitei jau sumokėjo 16,5 mln. EUR, t. y. 74% daugiau. Palyginimui, 2020 metais gruodį bendrovė per visą mėnesį už dujas sumokėjo 7,5 mln. EUR, per savaitę vidutiniškai mokėdama po 2 mln. EUR. Jaučiate skirtumą?

Sunkumams mes intensyviai ruošėmės nuo tada, kai prasidėjo dujų kainų kilimas. Tačiau nesitikėjome tokio kainų gaisro, kuris globalias rinkas ištiko vėlų rudenį.

Prieš prasidedant 2021–2022 m. šildymo sezonui, bendrovė įvertino gamtinių dujų rinkos tendencijas ir planavo, kad dėl neigiamų tendencijų globalioje rinkoje ir reguliavimu apribotos galimybės iškart reaguoti į sparčiai augančias kuro kainas 2021–2022 m. šildymo sezono metu prireiktų apie 53 mln. EUR lėšų finansinių srautų balansavimui. Iš jų 20 mln. eurų sudarė nuosavos piniginės lėšos, dar 33 mln. eurų ketinta skolintis iš bankų.

Ką daryti?

Taigi, sunkumams mes intensyviai ruošėmės nuo tada, kai prasidėjo dujų kainų kilimas. Tačiau nesitikėjome tokio kainų gaisro, kuris globalias rinkas ištiko vėlų rudenį. Atvirai sakant, niekas nesitikėjo ir labai rimtas likvidumo problemas sprendžiančių įmonių rinkoje šiuo metu yra šimtai. Pavyzdžiui, neseniai paskelbta, kad Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmonė „Uniper“ apyvartinių lėšų problemai spręsti užsitikrino daugiau nei 10 mlrd. EUR kredito linijas (kažin ar paguodžia, tačiau puikiai iliustruoja problemos mastą).

Kai jau tapo aišku, kad situacija prasta ir prastėja toliau, pirmiausia galvojome apie mūsų klientus, nes buvo aišku, kad kainų šuolis vilniečiams sukels finansinių sunkumų, tad reagavome ir pasiūlėme mokėjimo atidėjimus už sąskaitų dalį nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki šio šildymo sezono pabaigos. Skaičiuojama, kad tam įmonė turės skirti apie 15 mln. eurų.

Įvertinus ir šią aplinkybę, išorinio finansavimo poreikis išaugo nuo 33 iki 50 mln. eurų. 2021 lapkričio bei gruodžio mėnesiais pasirašėme atsinaujinančio kredito sutartis su SEB banku ir užsitikrinome būtiną finansavimą.

Tačiau to nepakako. Gruodžio antroje pusėje kainų gaisras įsiplieskė su nauja jėga ir 2021 m. gruodį gamtinių dujų kainos viršijo visų laikų rekordus, prieš Kalėdas pasiekdama 180 eurų už megavatvalandę ribą.

Siekdama užsitikrinti reikiamą apyvartinių lėšų poreikį, bendrovė prieš pat Kalėdas susitarė dėl dar vienos 20 mln. eurų paskolos iš SEB banko, apie potencialias grėsmes informavo Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę, kuri sutiko suteikti garantijų papildomam finansavimui, jei jo prireiks. Papildomų resursų turėtų pakakti užtikrinti sklandžiam įmonės veikimui žiemos mėnesiais, jei situacija dujų rinkoje bent jau ne prastės.

Už sausį sąskaitos bus dar didesnės, nes šiluma dar brangesnė, o vasario mėnesio šilumos kainoje jau atsispindės tai, kas dujų rinkoje dėjosi 2021 metų gruodį, taigi, visų laikų didžiausią dujų kainą.

Tačiau ką daryti miestiečiams, kuriuos kartu su sąskaitomis už gruodį pasiekė pirmoji tikrai aukšta šilumos kainų banga? Rudens mėnesių sąskaitos jau buvo išaugusios, tačiau klientai girdėjo argumentus, kodėl taip yra ir tikėjosi, kad tai tik laikinas pabrangimas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau situacija kais. Už sausį sąskaitos bus dar didesnės, nes šiluma dar brangesnė, o vasario mėnesio šilumos kainoje jau atsispindės tai, kas dujų rinkoje dėjosi 2021 metų gruodį, taigi, visų laikų didžiausią dujų kainą.

Yra dvi opcijos. Pirmoji, skirta klientų grupei, pretenduojančiai į kompensacijas. Dauguma šios grupės žmonių puikiai žino, kaip veikia kompensacijų mechanizmas, ir juo naudojasi. Jie turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Skaičiuojama, kad 2021 m. Vilniuje kompensacijos priklausė maždaug 22 tūkst. gavėjų, o 2022 metais, jas pagal naujai įsigaliojusią tvarką galėtų gauti iki 30 tūkst. asmenų.

Antra opcija skirta visiems. Bet kuris privatus mūsų klientas gali kreiptis į bendrovę prašydamas šio šildymo sezono mokėjimų dalį išdėlioti per pasirinktą terminą. Šis mechanizmas leidžia užsitikrinti, kad sąskaita už šilumą šį sezoną nebus daugiau nei 35 proc. didesnė nei pernai tą patį laikotarpį. Tik svarbu įvertinti, kad tai yra mokėjimų atidėjimas, savotiškas šilumos lizingas, o ne kompensacija.

Taigi, šių metų žiema bus sunki. Vilniaus šilumos tinklams ji bus viena sunkiausių įmonės istorijoje. Tačiau tai, kas mūsų nenužudo – užgrūdina. Tikiu, kad išlaviruosime tarp pagalbos klientams ir apyvartinių lėšų užtikrinimo iššūkių, o paslaugos ir toliau bus sklandžios. Nes kitaip būti ir negali!

Gerimantas Bakanas yra AB Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius