Paskelbė daugiau skatinimo programos detalių
ECB taip pat pažymėjo, jog nesupirkinės obligacijų, kurių pajamingumas mažesnis nei ECB indėlių -0,2 proc. palūkanų norma. Rinkoje šiuo metu egzistuoja obligacijų, kurių pajamingumas yra žemesnis nei šios palūkanos, pavyzdžiui, Vokietijos trumpo termino 2-4 metų obligacijos.
Kita vertus, toks pareiškimas nereiškia, kad galime sulaukti dar vieno indėlių palūkanų normos mažinimo tam, kad visos obligacijos patektų į obligacijų supirkimo programos rėmus. Tiesiog jei ECB dar mažintų ir taip neigiamą indėlių palūkanų normą, turėtume atsakinėti į klausimą – kas pirmiau: višta ar kiaušinis?
Lietuvos bankas turės visus įgaliojimus supirkti tam tikrą kiekį Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių – iki 25 proc. konkrečios emisijos.
Ir tikrai nepanašu, kad tokio žaidimo ECB imsis.
Nacionaliniams bankams – nemažai laisvės
ECB susirinkimo metu taip pat buvo pažymėta, jog nacionaliniams euro zonos bankams bus leista veikti pakankamai savarankiškai, taip pat Lietuvos centriniam bankui. Kita vertus, buvo pažymėta, kad nacionaliniai centriniai bankai turės koncentruotis į savo šalies vyriausybės obligacijų supirkimą. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas turės visus įgaliojimus supirkti tam tikrą kiekį Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių – iki 25 proc. konkrečios emisijos. Toks limitas nustatomas pirmiems šešiems supirkinėjimo mėnesiams, ir vėliau, reikalui esant, gali būti peržiūrėtas.
Netrukus sulauksime konkrečių detalių iš Lietuvos banko, kaip ši kiekybinio skatinimo programa vyks Lietuvoje.
Pagerino euro zonos augimo prognozes
ECB, paskelbdamas apie kiekybinio skatinimo programą, kartu ir pagerino tiek BVP, tiek ir infliacijos euro zonos prognozę. BVP augimo prognozių didinimo buvo plačiai laukiama, tuo tarpu dėl infliacijos prognozių turėjome abejonių – buvo galima laukti, kad ECB prognozes mažins, tačiau nutiko priešingai.
Pagal naujausiais ECB prognozes, euro zonos BVP augimas 2015 metais turėtų siekti 1,5 proc., 2016 metais – 1, 9 proc., 2017 metais – 2,1 proc.
Pagal naujausiais ECB prognozes, euro zonos BVP augimas 2015 metais turėtų siekti 1,5 proc., 2016 metais – 1, 9 proc., 2017 metais – 2,1 proc. Infliacija atitinkamai turėtų siekti 0 proc. 2015 metais, 1,5 proc. – 2016 metais ir 1,8 proc. – 2017 metais.
Pagerintos euro zonos ūkio augimo ir infliacijos prognozės įpūtė naujo optimizmo investuotojams – kilo akcijų rinkos, o obligacijų pajamingumai toliau patiria spaudimą žemyn (nors sunku berasti paaiškinimą, kiek arti nulio gali prisispausti euro zonos šalių skolos palūkanų normos). Tiesa, euras ECB susirinkimo pradžioje kilęs, vėliau nusirito iki žemiausio lygmens per trylika metų ir toliau rieda žemyn.
Eurui – prastos perspektyvos
„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad euras JAV dolerio atžvilgiu ir toliau kris ir per artimiausius keletą mėnesių turėtų pasiekti 1,05 lygį.
Euro silpnėjimo JAV dolerio atžvilgiu priežastis – esminis skirtumas tarp euro zonos ir JAV monetarinių politikų, kuomet euro zona tik dabar pradeda agresyvų pinigų spausdinimą. JAV Federalinė rezervų sistema (FED), priešingai, tikimasi, bazines palūkanų normas pradės kelti dar šių metų viduryje.
Tai, tikėtina, lems investuotojų elgseną, kuomet daugiau lėšų bus nukreipiama į JAV doleriais denominuotus aktyvus dėl didesnės galimos grąžos. Pagal dabartinę monetarinę aplinką investuotojai, tikėtina, nenorės investuoti į eurais denominuotus aktyvus dėl itin mažų palūkanų ir bus linkę euru atsikratyti.
Ši tendencija turėtų pasikeisti antroje metų pusėje. Jeigu pildysis tiek ECB, tiek ir rinkų lūkesčiai dėl euro zonos ekonominio augimo ir infliacijos augimo, euro zona, tikėtina, atsities. Turėtų atsirasti lūkesčiai dėl euro palūkanų normų augimo, o tai masins investuotojus į eurais denominuotą finansinį turtą ir augins eurų paklausą. Tai sukurs prielaidas eurui stiprėti JAV dolerio atžvilgiu.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė