Tokios prognozės, palyginti su rinkoje vyraujančia nuomone ir netgi su Europos centrinio banko (ECB) retorika, gal ir skamba optimistiškai, tačiau manome, kad auganti vidaus paklausa bei papildomas monetarinis stimulas iš ECB turėtų išjudinti trypčiojančią euro zonos ekonomiką.
Paklausa vietos rinkoje skatina atsigavimą
Taigi, euro zonos ekonomikos atsigavimą šiandien labiausiai skatina vartojimas ir iš dalies – investicijos. Tiesa, lėtesni pasaulinės ekonomikos augimo tempai kartu lėmė mažesnį nei tikėtasi aktyvumą pirmąjį metų ketvirtį, kai ekonomikos augimas siekė 0,2 proc., lyginant su praėjusiu ketvirčiu. Vidaus paklausa augo, tačiau, kita vertus, dėl silpnos JAV ir Kinijos ekonomikos pirmąjį ketvirtį eksporto apimčių augimas buvo mažesnis, o dėl grynojo eksporto apimčių eksporto augimas smuktelėjo 0,2 proc. punkto (ketvirtąjį ketvirtį šio sektoriaus poveikis buvo teigiamas ir sudarė 0,3 proc. punkto).
Vertinant tolesnes perspektyvas, augimo tempai gali ir nustebinti, kadangi gerėjančios nuotaikos kels šiuo metu suvaržytos vidaus paklausos augimą.
Nepakankama paklausa užsienio rinkose atsispindi ir euro zonos gamybos rodiklyje (PMI indekse, atspindinčiame gamybos aktyvumą), kuris sausį pasiekė 54,0, ir nuo to laiko iki dabar buvo žemesnis. Panašu, kad lėtas pasaulinės ekonomikos atsigavimas bei vis dar nepakankamas stimulas euro zonos eksportui augti ir iki rudens liks gamybą pristabdantis veiksnys.
Rudenį euro zonos BVP augimas turėtų padidėti iki 0,5 proc., lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Vertinant tolesnes perspektyvas, augimo tempai gali ir nustebinti, kadangi gerėjančios nuotaikos kels šiuo metu suvaržytos vidaus paklausos augimą.
Didėjančios paskolų apimtys turėtų stiprinti augimo stabilumą
Nors euro zonos ekonomikos atsigavimas prasidėjo prieš metus, bankų paskolų privačiam sektoriui apimtys neaugo. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl birželio pradžioje ECB ėmėsi papildomų monetarinio skatinimo priemonių.
Tikslinės ilgalaikės refinansavimo operacijos (TLTRO) kaip tik ir yra skirtos užtikrinti bankams galimybę prieiti prie pigių skolinimosi resursų. Tiesa, šios operacijos nepanaikina bankų prisiimamos kredito rizikos. Taigi, kad ir kaip entuziastingai skambėtų ECB ketinimai į finansų sistemą įlieti papildomus 400 mlrd. eurų, kredito rinkai išjudinti to gali nepakakti.
ECB atlikto bankų paskolų tyrimo duomenimis, kredito paklausa nestipriai didėja, tiesa, ECB pripažįsta, kad nepanaudotų gamybos pajėgumų lygis išlieka pakankamai reikšmingas. Taigi akivaizdu, kad ekonomikos aktyvumas didės tik jeigu visoje bankų sistemoje neliks jokių paskolų pasiūlos suvaržymų. Vakarykščio ECB posėdžio metu atskleidus daugiau TLTRO detalių, tampa akivaizdu, kad ECB labai sistemingai skatina bankus skolinti aktyviau: TLTRO būdu pasiskolinti pigių resursų bankai galės tik tuo atveju, jei užtikrins savo paskolų portfelio augimą.
Taigi, TLTRO programa turėtų ne tik galutinai išspręsti likvidumo suvaržymus, bet ir bus paskata bankams pasiskolintus resursus nukreipti kreditavimo plėtrai. Nepaisant to, ne išimtis, kad ECB gali tekti aktyvuoti turtu užtikrintų obligacijų supirkimo programą – apie ruošimąsi jai taip pat buvo kalbėta birželio pradžios ECB posėdyje bei pakartota vakar. Pats ECB pripažįsta, kad TLTRO gali neužtekti aktyviam kreditavimo mechanizmui užkurti.
ECB skatina teigiamų įvykių grandines
Faktas, kad, tarkime, Portugalijos vyriausybės 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas prieš metus siekė 7,6 proc., o dabar tesudaro maždaug 3,3 proc., gana gerai iliustruoja, kas euro zonoje pasikeitė per pastaruosius kelerius metus.
Ir ECB prie šių pokyčių visose euro zonos periferijos šalyse prisidėjo gana stipriai. Teigiamų įvykių grandinės, kurias periferijos šalyse suformavo ECB, 2012 m. pradėjęs plačiai vykdyti probleminių šalių obligacijų supirkimo programą, tęsiasi ir šiandien.
Faktas, kad, tarkime, Portugalijos vyriausybės 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas prieš metus siekė 7,6 proc., o dabar tesudaro maždaug 3,3 proc., gana gerai iliustruoja, kas euro zonoje pasikeitė per pastaruosius kelerius metus.
Pozityvus signalas, pasiųstas ECB, finansų rinkų buvo greitai pagautas ir sumažino investuotojų baimes dėl probleminių šalių kreditingumo.
Atitinkamai ėmė mažėti šių šalių obligacijų pajamingumai, ekonominė situacija stabilizavosi, taip pat reikšmingai sumažėjo šių šalių vyriausybių skolinimosi kaina, o tai yra itin svarbu, žinant labai aukštus šių šalių įsiskolinimo lygius.
Tačiau probleminėms euro zonos valstybėms dar per anksti lengviau atsipūsti. Šiuo metu jos turi retą galimybę stabilizuoti savo skolas: obligacijų pajamingumai dramatiškai mažėja visoje Europoje, skolintis tapo daug lengviau – kapitalo rinkos su dideliu entuziazmu sutinka naujas obligacijų emisijas.
Tokios tendencijos išryškėja dėl to, kad investuotojai karštligiškai ieško nors kiek priimtinesnio pajamingumo. ECB nustatyta neigiama indėlių palūkanų norma sukuria ypatingą „karštos bulvės“ situaciją tarpbankinėje rinkoje, kuomet nei vienas rinkos dalyvis nenori nudegti likęs paskutinis su pertekliniu likvidumu ir būdamas priverstas primokėti ECB už perteklinių lėšų laikymą.
Taigi, net ir periferinių valstybių obligacijos nebeatrodo tokios nepatrauklios, kokios buvo prieš vienerius ar dvejus metus. Tačiau visa tai nereiškia, kad šių valstybių ekonomikų problemos staiga pačios išsisprendė ir jų kredito rizika sumažėjo iki minimumo.
Infliacija metų pabaigoje turėtų pradėti kilti
Euro zonoje infliacija gegužės mėnesį pasiekė žemiausią lygį – 0,5 proc. Infliacijos kritimą sukėlė mažesnis nei planuota maisto produktų kainų augimas, tačiau ši tendencija turėtų keistis. Mat nuo 2014 m. pradžios maisto produktų kainos eurais pasaulinėse rinkose išaugo beveik 20 proc.
Manome, kad ilgalaikė infliacija palaipsniui augs ir ketvirtąjį metų ketvirtį vėl pasieks maždaug 1,0 proc. Infliacijos augimui įtakos turės laukiamas realiųjų atlyginimų augimas, kuris turėtų atnešti naudos privačiam vartojimui bei jau minėtas maisto produktų kainų augimas. Atsižvelgdami į naujausius įvykius, „Danske Bank“ infliacijos prognozę sumažino nuo 0,7 proc. iki 0,6 proc. 2014 m., tačiau 2015 m. infliacija turėtų išaugti iki 1,1 proc.
Įvertinus visas aplinkybes – ECB monetarinius stimulus, nuoseklaus ekonomikos augimo prognozes, infliacijos didėjimo perspektyvas – panašu, kad ECB nebeteks priimti dar didesnį ekonomikos skatinimą užtikrinančių sprendimų ir dabartinis bazinių palūkanų normų lygis pasiekė savo žemiausią tašką šiame cikle.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
