Manome, kad bus nuspręsta likti ES sudėtyje, vis dėlto, tai reiškia labai daug netikrumo ir politinio spaudimo ekonominiams procesams per artimiausius keturis mėnesius.
Britams svarbiausi klausimai, kurie nemenka dalimi prisidėjo prie šio antieuropinio bruzdėjimo, yra šie: iš kitų ES šalių atvykstantys imigrantai, dėl kurių gausos reikalaujama griežtesnės sienų kontrolės, socialinės apsaugos privalumai, kuriuos gauna imigrantai, priklausomybė nuo ES politikos ir poreikis atskirų šalių parlamentams blokuoti jungtinius ES institucijų sprendimus, ribojimai savarankiškai kurti prekybos santykius su ne ES šalimis.
Akivaizdu, kad reikalaujama pokyčių įvairiose srityse, taigi Jungtinės Karalystės ir ES tarpusavio santykiai turės smarkiai keistis, norint atsižvelgti į šiuos Jungtinės Karalystės poreikius. Kita vertus, galbūt šalies gyventojams referendumu nusprendus likti ES, pastarosios politikai turėtų svarų argumentą neinicijuoti reikalaujamų pokyčių. Taigi dabartinė Jungtinės Karalystės pozicija, kuomet jau nuspręsta referendumą rengti, yra tikrai kebli.
Svaras sterlingų po sekmadienį Londono mero išsakyto palaikymo šalies pasitraukimui iš ES šią savaitę nukrito iki rekordinių žemumų – pastarąjį kartą toks silpnas JAV dolerio atžvilgiu jis buvo 1984 metų pabaigoje.
Akivaizdu, kad iki birželio svaras bus linkęs labai smarkiai reaguoti į bet kokius pasikeitimus gyventojų apklausose, vienos ar kitos pusės agitacines kampanijas ir kitus netikrumą didinančius įvykius. Net nepradėjus kalbėti apie galimas ekonomines ir politines išstojimo pasekmes tiek Jungtinei Karalystei, tiek ES, matome lūkesčių keliamą chaosą, kuris jau savaime yra žala abiems pusėms.
Jungtinės Karalystės atsiskyrimas artimiausius keturis mėnesius bus laikomas didžiausia makroekonomine rizika, kurios fone įmonės gali pristabdyti savo plėtros planus, gyventojai atidėti stambius pirkinius.
Ypač dėl to, kad šiuo metu yra stebimas ir plačiai vertinamas abiejų stovyklų – atsiskyrimo šalininkų ir priešininkų – suartėjimas. Tai yra, jei prieš pusmetį išėjimą iš ES remiančių buvo 10 proc. punktų mažiau, nei jam nepritariančių, tai šiuo metu pritariančiųjų stovykla yra gerokai stipresnė, ir apklausose nuomonės išsiskiria beveik perpus.
Žinoma, atsiskyrimo šalininkų pozicijas labai sutvirtina populiarių politikų palaikymas. Vienas tokių yra Londono meras Borisas Johnsonas, laikomas vienu realiausių ministro pirmininko Davido Camerono įpėdinių. Panašu, kad stebėsime keturis mėnesius truksiantį jėgos ir įtakos žaidimą, kuris gali baigtis visų dalyvaujančių pusių pralaimėjimu.
Turbūt tenka konstatuoti, kad vien šis žaidimas yra ekonominė nesėkmė. Būtent Jungtinės Karalystės atsiskyrimas artimiausius keturis mėnesius bus laikomas didžiausia makroekonomine rizika, kurios fone įmonės gali pristabdyti savo plėtros planus, gyventojai atidėti stambius pirkinius, ir visa tai turės aiškios neigiamos įtakos šalies ekonominiam augimui, kuris iki šiol demonstravo teigiamas tendencijas.
Jei Jungtinė Karalystė iš tiesų apsispręstų palikti ES, tikėtina įvykių eiga tęstųsi mažiausiai dvejus metus, t. y., maždaug tiek truktų derybos dėl būsimo Jungtinės Karalystės statuso ir bendradarbiavimo su ES pobūdžio.
Tikėtina, kad jau šio laikotarpio pradžioje daugelis ekonomikos sektorių dalyvių apsispręstų, kaip vertina šalies pasirinkimą, ir pradėtų dirbti atitinkamai. Kiek nuo šių veiksmų nukentėtų šalies ekonomika, dabar pasakyti yra neįmanoma, nes ekonomistams teks perrašyti makroekonominius modelius.
Pokyčiai būtų labai dideli, jie liestų visas ekonomikos sritis. Skirtingi ekonomikos sektoriai, tikėtina, būtų paveikti skirtingu mastu, priklausomai nuo jų ryšių su ES. Didžiausią neigiamą įtaką pajaustų automobilių gamintojai, chemijos, maisto pramonė, na ir, žinoma, finansų sektorius. Jungtinė Karalystė, veikdama atskirai, prarastų ekonominį ir derybinį svorį, ir išorės prekybos partnerių būtų vertinama kaip mažiau patraukli, palyginti su euro zona.
Tačiau netektys būtų abipusės. Pavyzdžiui, kalbant apie finansų sektorių, Londonas kaip finansų centras yra itin svarbus ir pačiai ES – kol kas Europa lygiaverčio konkurento Londonui neturi. ES be Jungtinės Karalystės taip pat taptų ekonomiškai mažiau svarbi globaliojoje ekonomikoje. Ji irgi prarastų derybinį svorį ir įtaką pasaulinės prekybos ryšių kontekste, nukentėtų ir atskiri ekonomikos sektoriai, kurių ryšiai su Jungtinės Karalystės gamintojais yra stiprūs.
Artimiausiu metu didžiausia rizika išlieka pats referendumo laukimas ir nuotaikų kitimas abiejose referendumo dalyvių stovyklose. Bandant projektuoti šių veiksnių įtaką svarui sterlingų, tenka pažymėti, kad bet koks referendumo šalininkų pozicijų stiprėjimas bus priežastis svarui silpnėti.
Vertinant makroekonominius rodiklius, viena svarbiausių priežasčių, lemsianti svaro silpnumą, bus didelis Jungtinės Karalystės einamosios sąskaitos deficitas. Dėl šios priežasties Jungtinė Karalystė yra labai priklausoma nuo užsienio investicijų ir užsienio finansavimo deficitui dengti.
Šis faktas kartu su akivaizdžiu lūkesčiu, jei Jungtinė Karalystė nutartų trauktis iš ES, reitingų agentūros sumažintų šalies reitingus ir dėl to atitinkamai didėtų Jungtinės Karalystės skolinimosi kaina, bus pagrindinis svaro sterlingų silpnumo šaltinis.
Veikiausiai, galioja ir priešinga kryptis – svaras stiprės didėjant tikimybei, kad referendume bus nuspręsta likti ES sudėtyje. Čia verta pažymėti, kad kalbame apie svaro silpnumą pirmiausiai dolerio atžvilgiu, nes euras lygiai taip pat gautų impulsą silpnėti, jei Jungtinė Karalystė ir ES nutartų pasukti skirtingais keliais.
Vis dėlto, pagrindinis mūsų numatomas scenarijus leidžia tikėtis, kad ekonominių modelių perrašyti nereikės, nes referendume Jungtinės Karalystės gyventojai balsuos už tai, kad liktų ES.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
