Giedrė Gečiauskienė: Kas vyksta rinkose – iliuzijos ir realybė?

Jau kai buvome pradėję nuobodžiauti dėl įvykių stokos ir, regis, visa apimančios iliuzijos, kad rinkose nėra kitos krypties kaip aukštyn, staiga nutiko šis tas keisto.
Giedrė Gečiauskienė
Giedrė Gečiauskienė / Asmeninio albumo nuotr.

Tokios korekcijos, kokią matėme kapitalo rinkose, nelaukė niekas, išskyrus, tikriausiai, tuos globalius žaidėjus, kurie pradėjo šią laviną. Finansų rinkos tuo ir yra stebuklingas pasaulis, kad kai jau atrodo, jog visiems dalyviams yra aišku ir visi žino, kaip rinkos turi judėti, nutinka kažkas visiškai netikėto ir šią iliuziją sugriauna... iki kito karto.

Pagrindinės valiutų poros paritetas

Prieš gerą mėnesį rinkose kilo masinis džiaugsmas, kad gal visai netrukus JAV doleris tiek sustiprės, kad euras taps lygus JAV doleriui, ir EUR/USD poros kursas pasieks vadinamąjį paritetą, arba 1. Kai kurie didieji pasaulio bankai buvo drąsesni, lenktyniaudami, kas pateiks ekstremalesnę prognozę.

Išties, labai lengva prognozuoti vis mažesnį ir mažesnį kursą, kai jis ir realybėje nuolatos krenta ir, regis, nesiruošia sustoti. Ir staiga visi nustembame ir negalime patikėti, kad kursas, apsistojęs ties 1,05 riba ne tik sustojo kritęs, bet šiuo metu siekia 1,12. EUR/USD valiutų pora yra pati svarbiausia visame finansų rinkų pasaulyje.

Realybė yra ta, kad bankų prognozių modeliai, kad ir kokie sudėtingi būtų, negali įskaičiuoti netikėtumo parametro.

Net tie rinkų gerbėjai, kurie tik pradeda domėtis šia įdomia sritimi, gali paaiškinti viską apie dolerio kursą. Ir jie dabar užduoda klausimą – o kur gi paritetas, kurį žadėjote vos prieš keletą mėnesių?

Realybė yra ta, kad bankų prognozių modeliai, kad ir kokie sudėtingi būtų, negali įskaičiuoti netikėtumo parametro.

Fundamentalios priežastys, kuriomis grindžiame šios valiutų poros prognozes, nepasikeitė. Perdėm laisva Europos centrinio banko (ECB) vykdoma monetarinė politika ir laukiamas JAV FED palūkanų normų didinimas rugsėjo mėnesį nepasikeitė ir toliau sako, kad rinka turėtų norėti pirkti dolerį, taigi, doleris turėtų kilti. Bet jis krenta ir krenta ne šiaip sau, o 7 proc. per beveik visą mėnesį.

Vyriausybių obligacijų pokyčiai

Atitinkamai tos pačios priežastys ir toliau turėtų palaikyti euro zonos valstybių paklausą aukštai, nes ECB perka ir pirks obligacijas dar daugiau nei metus.

Tie, kas pardavė šias obligacijas balandžio gale, ketvirtadienį galėjo atsipirkti 5 proc. pigiau – visai neprastas uždarbis per savaitę.

Nepaisant to, vyksta priešingas judesys – obligacijų kainos krenta dramatiškai, nes kažkas aiškiai jas parduoda ir dideliais kiekiais. Turbūt pats akivaizdžiausias ir labiausiai sukrečiantis pokyčių kapitalo rinkose įrodymas yra Vokietijos valstybės obligacijų palūkanų pokytis: balandžio 20 dieną 10 metų trukmės Vokietijos skolos palūkanos siekė  0,07 proc. Šį ketvirtadienį jos siekė 0,73 proc., o penktadienį jau nukrito iki 0,53 proc.

Tie, kas pardavė šias obligacijas balandžio gale, ketvirtadienį galėjo atsipirkti 5 proc. pigiau – visai neprastas uždarbis per savaitę. Ne geriau sekėsi ir akcijoms – svarbiausi Europos akcijų indeksai per mėnesį neteko 4-6 proc. savo vertės. Tiesa, nuo metų pradžios išlieka pakilę 12-16 procentų.

Kodėl šie pokyčiai vyksta?

Taigi, galų gale, kas vyksta? Pirmiausia, reikia pripažinti, kad šių pokyčių laikas ir mastas nustebino daugelį.

Pirmiausia, pokyčiai pradėjo vykti, tik tada imta ieškoti priežasčių. Kaip ir minėta, fundamentaliosios priežastys nepasikeitė. Tačiau, akivaizdu, kad reikšmingai pasikeitė lūkesčiai.

Ir turbūt ne mažiau svarbu, kad kažkas pavargo žiūrėti į labai dideles ir atitinkamai labai rizikingas spekuliacines pozicijas ir nutarė, kad metas iš jų išeiti ir pradėti vasarą. Gal skamba ir kiek ekscentriškai, tačiau spekuliantų veiksmai yra itin svarbus rinkų judesio elementas, tik retai įvardijamas.

Taigi, bandant sudėlioti nors kiek prasmingą paaiškinimą, randame tokias priežastis. Nuo metų pradžios defliacija ir dar didesnės defliacijos baimė bei atitinkami centrinių bankų veiksmai bei lūkesčiai dėl veiksmų ateityje buvo variklis, užsukęs valiutų karą.

Panašu, kad lemiamas faktorius eurui stiprėti ir euro palūkanų normos ryškiai augti buvo sumažėjusi defliacijos baimė euro zonoje.

Viena iš pirmųjų nusivylimą sukėlusių naujienų buvo itin prasti JAV BVP augimo duomenys, nedarbo duomenys taip pat  neblizgėjo. Taigi, pirmas įspūdis buvo, kad euras ėmė staiga stiprėti dėl nuvylusių JAV dolerio duomenų.

Tačiau kartu su prastėjančia nuotaika dėl JAV ekonomikos rinkų dalyviai nepakeitė savo lūkesčio dėl to, kad JAV FED bazinę palūkanų normą turėtų kelti rugsėjo mėnesį. Taigi JAV dolerio silpnumo priežastis nebuvo dolerio palūkanos ar lūkesčiai dėl jų dinamikos. Panašu, kad lemiamas faktorius eurui stiprėti ir euro palūkanų normos ryškiai augti buvo sumažėjusi defliacijos baimė euro zonoje.

Tam veikiausiai įtakos turėjo du faktoriai. Pirma, naftos kainos metų pradžios nejučia žingsniuoja aukštyn. „Brent“ rūšies naftos kaina, sausio viduryje buvusi ties 51 JAV doleriu, šiuo metu siekia maždaug 65 JAV dolerius. Tai sudaro ne tokį ir menką 30 proc. augimą.

Kodėl kyla naftos kainos, yra atskira tema, tačiau veikiausiai galime sakyti, kad stebime praeitais metais prasidėjusio žaliavų kainų karo atomazgą. OPEC šalys praeitais metais atsisakė reguliuoti gavybą, taip spausdamos naftos kainas žemyn ir taip pat sudarydamos spaudimą JAV skalūnų verslovėms.

Dabar gi ši tendencija, panašu, verčiasi aukštyn kojomis. Saudo Arabijos pozicija keičiasi, perteklinė pasiūla, panašu, traukiasi, taigi net ir nepaisant susirūpinimo dėl Kinijos augimo tempų. Taigi atitinkamai grėsmės naftos paklausai, naftos kainos ir toliau po truputį kyla.

Lūkesčiai dėl centrinių bankų veiksmų

Antra priežastis, panašu, buvo ta, kad dalis rinkos dalyvių ėmė tikėti centrinių bankų veiksmais ir tuo, kad ypatingai laisva monetarinė politika bei ECB vykdoma obligacijų supirkimo programa išties duos rezultatų.

Žinoma, tai vėlgi – tik lūkesčiai, ypatingo proveržio ekonominiuose duomenyse dar nematome. Tačiau rinkoms užtenka ir lūkesčių.

ECB stebima 5 metų po 5 metų palūkanų norma, kuri yra laikoma tiksliausiu rinkos ilgalaikės infliacijos lūkesčių indikatoriumi, nuo 0,71 balandžio viduryje pašoko iki 1,48 proc. šį ketvirtadienį. Taigi, absoliučiai dėsninga, kad ta pačia kryptimi ir tokiais pat dideliais mastais ėmė augti visos ilgalaikės palūkanų normos euro zonoje – tiek palūkanų normų apsikeitimo sandorių, tiek ir vyriausybių skolos vertybinių popierių.

Prognozuojamas tolesnis euro stiprėjimas

Kalbant apie EUR/USD kurso perspektyvas, techninė analizė sako, kad galime stebėti tolesnį euro stiprėjimą – link 1,15-1,17 lygmenų, nes buvo  jau pasiekti svarbūs techniniai lygiai.

Nepaisant to, ilgesniuoju laikotarpiu nenueiname nuo stiprios JAV dolerio linijos, kurią ir toliau diktuoja fundamentalios priežastys. Pagal atnaujintas prognozes, 6 mėnesių kurso prognozė yra 1,02, o 12 mėn. – 1,08. Kas toliau vyks palūkanų srityje, klausimas įdomesnis. Panašu, kad dabartinis ilgo termino palūkanų pakilimas gali būti ne trumpalaikė korekcija.

Iš esmės palūkanų pokyčius artimiausiais mėnesiais lems infliacijos lūkesčiai. Jei jie liks, kokie yra, 5 metų trukmės palūkanų ties 0,20 proc., kur jos buvo vos prieš savaitę, arba Vokietijos 10 metų trukmės obligacijų palūkanų ties 0,07 proc., turbūt niekada nebepamatysime.

Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų