Išties, net ir rudeniop kažin ar kas nors būtų galėjęs drąsiai pareikšti, kad naftos kaina pasieks 65 JAV dolerių už barelį lygmenį (WTI rūšies naftos kaina gruodžio pradžioje), t.y. trečdaliu mažiau vos per trejetą mėnesių.
Kainos įkaitės – naftą išgaunančios valstybės
Pastaruoju metu apie naftą kalbame tiek daug ne veltui – ji tampa viena kertinių ašių, kalbant apie daugelio ekonominių parametrų perspektyvas kitiems metams. Negana to, ne tiek ir mažai valstybių pasaulyje šiandien išplėstomis akimis žiūri į šiuos skaičius ir bando susitvarkyti savo ekonomikas.
OPEC rinkai nusiųstas signalas yra daugiau nei aiškus – OPEC valstybės narės nenori leisti šiai organizacijai nepriklausančioms šalims atsiriekti didesnės pasaulinės gamybos pyrago dalies.
Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC), nepaisydama kritusių naftos kainų ir puikiai suvokiamos šio pokyčio įtakos, praėjusią savaitę nutarė atsitraukti nuo sprendimo mažinti gavybą. Šios žaliavos pigimas didina apsukas – kitą rytą po OPEC sprendimo naftos kaina fiksavo 43 JAV dolerių už vieną barelį pigimą, palyginti su kainos piku birželį.
OPEC rinkai nusiųstas signalas yra daugiau nei aiškus – OPEC valstybės narės nenori leisti šiai organizacijai nepriklausančioms šalims atsiriekti didesnės pasaulinės gamybos pyrago dalies.
Naftos rinkoje prasidėjo kainų skaičiavimo lenktynės – kokia naftos kaina sudaro prielaidas pelningai naftos gavybai ir galimybėms subalansuoti šalių biudžetus. Manoma, kad nuo tolesnio naftos kainų smukimo ypač nukentėtų Rusija, Iranas, Nigerija ir Venesuela.
Rusijos situacijos – įtempta
Rusijos situacija – ypatingai įdomi. Nemenka dalimi 2008-2009 metų recesiją lėmusi naftos kaina tuo metu sugebėjo nukristi 75 proc., o Rusijos ekonomika atitinkamai patyrė 10 proc. ekonomikos susitraukimą.
Kartu reikšmingai pigo rublis. Lygiai tokias tendencijas matome ir šiuo metu. Naftos kainoms tuomet vėl ėmus kilti, sustiprėjo ir Rusijos ekonomika, rublis tuo tarpu beveik neatsistatė – tiesiog didžioji dalis naftos kainos prieaugio buvo sumaitinta šalies ekonomikos augimui.
Rusijos kitų metų biudžeto prognozė yra paremta 101 dolerio už barelį naftos kaina. Kalbant apie kitas naftą išgaunančias šalis, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, Kuveitui, Katarui ir JAE užtektų maždaug 70 JAV dolerių barelio kainos biudžetui subalansuoti.
Tuo tarpu Iranui reikalinga 136 JAV dolerių kaina, Venesuelai ir Nigerijai – 120 JAV dolerių kaina. Šiose lenktynėse tarsi nuošalyje lieka Norvegija. Šios šalies ekonomikoje, tiesą sakant, viskas gerai, išskyrus... naftos kainą. Norvegijos ekonomikos augimo prognozės yra mažinamos, o Norvegijos krona užuot augusi, ką leido prognozuoti visi makroekonominiai parametrai, nuo šių metų aukščiausio lygio susilpnėjo 7 proc. O tai šiai valiutai yra labai daug.
Akivaizdu, kad šioje industrijoje yra itin daug matmenų. Vienas jų – itin sparčiai besivystanti skalūnų telkinių plėtra JAV. Kartu su faktu, kad JAV šiais metais naftos gavybą išplėtė iki 30 metų nematytų apimčių, tampa aišku, kodėl OPEC ima jaustis nejaukiai.
Spėjama, kad OPEC taikinys – gavyba Šiaurės Dakotos Bakeno naftos regione – būtent ją, kai kurių ekspertų nuomone, siekia sustabdyti OPEC narės. Gavyba šiame regione nebebūtų pelninga, jeigu kainos nusileistų iki 42 JAV dolerių už barelį. Taigi, labai gali būti, kad OPEC nutarė pasirinkti „trumpalaikį skausmą“ dėl ilgalaikių tikslų.
Poveikis – tiek Rytuose, tiek Vakaruose
Akivaizdu, kad prie 100 JAV dolerių ir daugiau už barelį siekiančių naftos kainų pripratusios naftos išteklių gausiai turinčios šalys nediversifikavo ekonomikos arba tai darė pernelyg lėtai.
Vakarų šalyse nuotaikos priešingos – žemos naftos kainos, kaip jau ne kartą minėta, yra labai džiugi kalėdinė dovana vartotojams.
Labai lengva užmigti ant laurų, kai keletą metų iš eilės reikia sukti galvą, kur dėti biudžeto perteklių. Už tai dabar visoms sritims, kurios finansuojamos tiesiogiai iš biudžeto, įskaitant socialinę rūpybą, kyla grėsmės.
Vakarų šalyse nuotaikos priešingos – žemos naftos kainos, kaip jau ne kartą minėta, yra labai džiugi kalėdinė dovana vartotojams. JAV degalų kainos yra žemiausios per ketverius metus, panašios tendencijos stebimos ir Europoje.
Kita vertus, Lietuvos vartotojas, besitikintis, kad benzino kaina šalies degalinėse taip pat turėtų nukristi trečdaliu, nusivilia, tačiau priežastys gana aiškios: naftos kainos denominuotos JAV doleriais. Tuo tarpu JAV doleris euro atžvilgiu per pusmetį pabrango daugiau nei 10 proc., ir tai amortizuoja teigiamą naftos kainų kritimo įtaką Europos, įskaitant ir Lietuvos, vartotojams.
Žemos degalų kainos stumia žemyn viso prekių krepšelio kainas, tarp jų ir maisto, nes tai yra dedamoji gamybos išlaidų dalis. Tai dar viena priežastis ir taip mažai infliacijai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad naftos kainos trumpuoju laikotarpiu išliks panašiame žemame lygyje. Tai lems ir nulinę ar net neigiamą infliaciją euro zonoje.
Tikrasis iššūkis bus tai, kad ilgesniu laikotarpiu žema infliacija lėtina atlyginimų kilimą.
„Lazda su dviem galais“
Nors pirmuosiuose Vakarų Europos laikraščių puslapiuose tai ir gali iššaukti grėsmingas antraštes apie artėjančią defliaciją ar spaudimą ECB, šalių ekonomikoms tai neturėtų būti baisus iššūkis – bent jau kol žemą infliaciją lemia pingančios žaliavos.
Tikrasis iššūkis bus tai, kad ilgesniu laikotarpiu žema infliacija lėtina atlyginimų kilimą. Tikėtina, kad naftos kainai išlaikant panašų lygį, 2015 metais klausimas, kaip skatinti atlyginimų augimą, gali atsidurti ant ECB darbotvarkės stalo.
„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad nepaisant šiemet susidariusio spaudimo naftos kainoms kristi, kitąmet situacija kiek pasikeis. Šiuo metu susidariusi paklausos ir pasiūlos disbalanso situacija turėtų palaipsniui keistis aktyviau atsigaunant pasaulinei ekonomikai 2015 metais. Ekonomikos augimas reiškia didesnę naftos paklausą. Tai ir turėtų būti priežastis naftos kainoms kiek atsitiesti kitais metais.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
