Kaip rinkos įvertins vienokią ar kitokią rinkimų baigtį, jau daug kalbėta ir pakankamai gerai nujaučiama: rinkoms D.Trumpas Baltuosiuose rūmuose – blogai, H.Clinton – nei gerai, nei blogai, ir šis rebusas jau greit išsispręs. Tačiau norom nenorom kyla klausimas: kuo gi gyvensime po savaitės, kai naujasis JAV prezidentas bus išrinktas?
Rinkos sulaikiusios kvapą laukia JAV prezidento rinkimų
Per pastarąsias keletą dienų D.Trumpas atgavo nemenką dalį palankumo balsų ir, naujausiais apklausų duomenimis, pirmauja prieš H.Clinton. Abu kandidatai iš savo arsenalo traukia vis aštresnius ginklus, ir kova tampa jau ne tik negraži, bet tiesiog purvina.
Į D.Trumpo pozicijų sustiprėjimą aštriai sureagavo ir rinkos: akcijų indeksai krenta ir trečiadienį pasiekė žemiausią tašką nuo vasaros vidurio, krenta ir JAV dolerio kursas euro atžvilgiu. Tačiau svarbiausia: JAV dolerio atžvilgiu krenta Meksikos peso kursas. Galima net nežiūrėti į apklausų duomenis, užtenka užmesti akį į Meksikos peso kurso kitimo grafiką ir iškart tampa aišku, pirmauja D.Trumpas ar atsilieka.
Rinkose stabilumo mažai, joms menkai daro įtaką ir reguliariai skelbiami makroekonominiai duomenys, nes visi sulaikę kvapą stebi labiausiai įtemptas peštynes politiniame pasaulyje. Tiesa, šį penktadienį bus skelbiami JAV darbo rinkos duomenys, kurie paprastai prikausto finansų rinkų dėmesį kaip svarbiausias mėnesio rodiklis, tačiau šįkart jie tyliai pasitraukę į svarbiausių įvykių paraštes ir neypatingai kam nors rūpi.
Galima net nežiūrėti į apklausų duomenis, užtenka užmesti akį į Meksikos peso kurso kitimo grafiką ir iškart tampa aišku, pirmauja D.Trumpas ar atsilieka.
Kita vertus, apie juos tikrai išgirsime. Jei būtų paskelbta, kad spalį naujų darbo vietų JAV buvo sukurta daugiau nei rugsėjį, labai tikėtina, kad gruodžio mėnesį JAV bazinė palūkanų norma kils.
Trečiadienio spaudos konferencijoje JAV centrinio banko (Federalinės rezervų sistemos, FED) vadovė J.Yellen tepasakė vieną žodį, kuris leidžia mums laukti palūkanų kėlimo gruodžio mėnesį. J.Yellen paminėjo, kad centriniam bankui tereikia „keleto“ įrodymų, kad infliacija ir nedarbo rodikliai yra pakeliui pasiekti FED keliamų tikslų, ir galime būti beveik tikri, kad kokių nors įrodymų per mėnesį FED sulauks.
Po šio pareiškimo tikimybė, kad gruodžio mėnesį FED pakels JAV dolerio bazinę palūkanų normą yra pakilusi iki 80 proc. Jei palūkanos išties bus pakeltos, tai sukurtų tam tikras prielaidas stiprėti JAV doleriui (su sąlyga, kad JAV piliečiai nenutars šalies valdymo patikėti D.Trumpui).
Europoje ramu dar nebus
Kur gi tuo tarpu yra Europa? Europa intensyviai verda savo politinėse sultyse. „Brexit“, regis, priėmė ir su juo bando susitaikyti. Tačiau gruodžio pradžioje Italijoje vyks referendumas dėl Konstitucijos pokyčių politinės sistemos klausimais, kuris gali sudrebinti vyriausybės kėdes.
Kitais metais Vokietijoje vyks Bundestago rinkimai, o Prancūzijoje – prezidento rinkimai. Neapibrėžtumas yra susijęs su tuo, kad migrantų krizė ir stiprėjantys radikalūs nacionalistiniai judėjimai gali pridaryti daugiau bėdų, nei atrodo dabar. Taigi, pasibaigus JAV prezidento rinkimams, laikas tikrai nesustos. Europa visus kitus metus ką nors rinks, o geopolitinės įtampos ir stabilumo stoka reikš tolesnę įtampą ir finansų rinkose.
Lietuvių kalba išreikšti kai kuriuos rinkų kalambūrus nėra paprasta – vertimas paprastai pradangina didžiąją dalį paslėptos prasmės. Pastaruoju metu rinkos dalyviai kalba apie „riziką be grąžos“ (angl. return free risk, ir šis žodžių žaismas yra vietomis sukeista sąvoka risk free rate, kuri reiškia nerizikingas palūkanas). Taigi, ką šiuo metu turime palūkanų pasaulyje būtent ir yra rizika be grąžos.
Valstybių obligacijų palūkanų normos yra jei ne neigiamos, tai artimos nuliui, netoli nulio svyruoja ir daugelio išsivysčiusių šalių įmonių obligacijų palūkanų normos. Ar tai normalu? Galime diskutuoti dėl šio žodžio prasmės, tačiau pagal tai, kaip suprantame riziką, dabartinis palūkanų lygis yra smarkiai per žemas. Kiek kalbėta apie tai, kad valstybės bankrutuoti negali, taigi kredito rizikos nėra?
Ką padarė Graikija, kol visi šitaip kalbėjo? Ji nevykdė savo kreditinių įsipareigojimų, kas yra... iš esmės bankrotas. Nepaisant to, šiuo metu Graikijos 10 metų obligacijų palūkanų norma nesiekia 8 proc., 75 aukštos rizikos įmonių eurais denominuotų skolos vertybinių popierių 5 metų palūkanų norma sudaro apie 3,3 proc., o investicinio reitingo – vos 0,75 proc.
Ar šie visi vertybiniai popieriai yra nerizikingi ir ar tai yra pakankama grąža už prisiimamą riziką? Ir vėl atsakymas yra „Ne“. Tiesiog finansų sistema yra tiek prikaupusi šių vertybinių popierių ir taip išpūtusi obligacijų kainas, kad, vaizdžiai tariant, rankose laikome spalvotą dėžutę su viduje suspausta spyruokle, kurios gale pritaisytas nemaloniai išsišiepęs klounas. Kas pakels dėžutės dangtelį? Greičiausiai centriniai bankai.
Palūkanų normos – aukštyn, akcijų rinkos – žemyn
Apie FED jau kalbėta, ir gana tikėtina, kad jau kitą mėnesį sulauksime palūkanų augimo kitoje Atlanto pusėje. Kalbant apie Europos centrinį banką (ECB), šiuo metu rinkų dalyviai mano, kad ECB turėtų pratęsti kiekybinio skatinimo programą dar 6 mėn. po šiuo metu deklaruojamos pabaigos kitų metų kovą.
Kol kas neturime jokių užuominų iš ECB lūpų, tačiau net jei programa būtų pratęsta, jau kitų metų pradžioje visi kalbėsime apie programos pabaigą, kas ir reikš spaudimą palūkanoms kilti aukštyn. Išties, palūkanų normos tyliai kyla jau dabar – ilgo termino palūkanų normų apsikeitimo sandorių palūkanos nuo žemiausių lygių yra pakilę apie 0,20 proc. punkto, ir tai yra palyginti daug dabartinėje aplinkoje. Prie šio konteksto turėtų prisidėti ir jau dabar vis garsiau aptariamas infliacinis spaudimas, kuris turėtų atsirasti kitais metais dėl pastaruoju metu kylančių pramoninių metalų ir naftos kainų.
Turbūt kyla klausimas, kokias išvadas galime iš visų šių lūkesčių padaryti? Jei palūkanų normoms kryptis gana aiški – aukštyn, tai akcijų rinkoms kryptis gal ir mažiau aiški, tačiau vis dėlto ji turbūt bus žemyn. Net eliminavus D.Trumpo keliamą riziką akcijų rinkoms, centrinių bankų veiksmai ir su jais susiję finansų rinkų dalyvių veiksmai, matyt, turės neigiamą įtaką akcijų rinkoms. Taigi po JAV prezidento rinkimų pasaulis tikrai nesustos. Ir rinkose jau dabar matome būsimus įvykius bei pokyčius, kurie ir toliau lems neapibrėžtumo sąlygas ir tikrai nežadės ramios kitų metų pradžios.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
