Naftos kainų pokyčiai yra akivaizdūs – nuo mėnesio pradžios „Brent“ naftos kaina pakilo apie 4,5 procento ir šiuo metu viršija 114 JAV dolerių už barelį. Paskutinį kartą „Brent“ naftos kaina šoko į tokias aukštumas tik praėjusių metų rugsėjį. WTI rūšies naftos kaina augo daugiau nei 4 procentais ir šiuo metu siekia 106,9 JAV dolerio. Aukštesnė naftos kaina laikosi jau keletą dienų ir tikėtina, kad nepraras savo pozicijų, kol nepaaiškės tolimesnė konflikto Irake raida.
Šiandien niūrų scenarijų pasaulio ekonomikai būtent dėl šios priežasties piešti yra tikrai per anksti.
Dar iki Irako neramumų pradžios naftos kainą kėlė ir neramumai Libijoje. Sukilėliai, užėmę didelę dalį Libijos naftos telkinių, stabdo naftos tiekimą. Nepaisant Libijos valdžios pareiškimų, kad šalis beveik susitarė su sukilėliais, šalies naftos gavybos apimtys išlieka minimalios ir tesudaro 17 proc. praėjusių metų gavybos apimties.
Dėl didelio tarptautinių naftos kompanijų investicijų lygio naftos sektoriuje, gavybos apimtys Irake pastaruoju metu labai sparčiai augo. Remiantis Tarptautinės energetikos organizacijos duomenimis, Irakas šią gegužę išgavo 3,37 mln. barelių naftos per dieną, tuo metu balandį – 3,32 mln. barelių naftos per dieną. Tolimesnė šio konflikto raida gali trukdyti Irakui ne tik pasiekti didesnius naftos išgavimo rodiklius, tačiau ir atbaidyti labiau rizikos vengiančius investuotojus.
Irakas yra vienas svarbiausių Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) narių, savo naftos gavybos apimtimis nusileidžianti tik Saudo Arabijai. Nepaisant prastėjančios politinės situacijos Irake, OPEC planuoja naftos gamybos apimčių nemažinti ir toliau tiekti po 30 mln. barelių naftos per dieną tam, kad patenkintų naftos paklausą rinkoje. Šis dydis sudaro apie trečdalį visos pasaulio naftos paklausos.
Ukrainos ir Rusijos konfliktas taip pat jau kurį laiką yra rizika, kuri tarsi tamsus šešėlis kaba virš naftos kainų perspektyvų.
Saudo Arabija savo ruožtu demonstruoja stabilumą naftos gavyboje, tad pakankami rezervai didinti gavybą turėtų sudaryti galimybes amortizuoti gavybos svyravimus Libijoje ir Irake. Tai reikštų ribotą riziką naftos kainai kilti. Kita vertus, toks scenarijus taip pat apriboja galimybes naftai reikšmingiau atpigti.
Ukrainos ir Rusijos konfliktas taip pat jau kurį laiką yra rizika, kuri tarsi tamsus šešėlis kaba virš naftos kainų perspektyvų. Rusija užima svarbią vietą pasaulio naftos rinkoje, todėl Vakarų sankcijos Rusijos federacijai dėl santykių su Ukraina galėtų turėti įtakos Rusijos naftos eksportui. Tiesa, tokios įvykių eigos tikimybė išlieka nedidelė.
Dabartinis karinis konfliktas Irake didina Artimųjų Rytų regiono geopolitinę riziką, kuri pastaruoju metu buvo kiek primiršta. Jei Irake vis dėlto prasidėtų plataus masto pilietinis karas, natūralu, kad neigiamas pasekmes pajustų visas regionas.
Bet koks naftos kainų judėjimas aukštyn, ypač jei tikimasi, jog jų kilimas užsitęs, visuomet kelia rūpestį dėl poveikio globaliai ekonomikai. Nafta yra itin svarbus gamybos resursas, o resursų kainoms augant, kyla galutinių prekių ir paslaugų kainos.
Šiandien niūrų scenarijų pasaulio ekonomikai būtent dėl šios priežasties piešti yra tikrai per anksti. Tikėtina, kad neramumai Irake ir Vakarų sankcijų baimė Rusijai naujienų eilutėse vyraus dar porą mėnesių, atitinkamai šį laikotarpį naftos kaina gali likti kiek pakilusi ir svyruoti 106–113 JAV dolerių už barelį ribose.
Tačiau fundamentalūs faktoriai tiek anksčiau, tiek ir dabar rodo, jog vidutiniu laikotarpiu naftos kaina turėtų grįžti prie 100 JAV dolerių už barelį lygmens.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
