Rinkos laukia žinių apie D.Trumpo administraciją
Žvelgiant išimtinai į ekonomines prognozes ir finansų rinkų elgesį praėjus savaitei po bene svarbiausio šių metų įvykio – JAV prezidento rinkimų – apima keistai hipnotizuojantis jausmas. Beveik galima apibendrinti, kad „viskas kyla“ – ypatingai JAV akcijų indeksai. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių JAV akcijų indeksų „Dow Jones“ lapkričio 15 d. sumušė eilinį rekordą.
Europa laikosi ne taip nuostabiai, tačiau ir čia akcijų indeksai po pirminės neigiamos reakcijos yra beveik atsistatę į priešrinkiminį lygį. Doleris toks stiprus euro atžvilgu paskutinį kartą buvo tik praėjusių metų pabaigoje. Ilgesnio termino palūkanų normos taip pat kyla tiek už Atlanto, tiek ir euro zonoje: JAV 10 m. trukmės vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas per savaitę pakilo 0,50 proc. punkto, atitinkamo termino Vokietijos VVP pajamingumai – 0,20 proc. punkto. Tai yra labai reikšmingi pokyčiai, turint galvoje, kad, pavyzdžiui, Vokietijos 10 m. VVP pajamingumas šiuo metu iš viso tėra 0,33 proc. Žvelgiant į tokį paveikslą ir kyla minčių apie varlę karštame vandenyje.
Gana pozityvi dabartinė rinkų reakcija grindžiama lūkesčiais, kad naujojo JAV prezidento ekonominė politika lems spartesnį JAV ūkio augimą, atitinkamai aukštesnes palūkanas ir... visi gyvens ilgai ir laimingai.
Ko jau ko, bet ne visai tokios reakcijos tikėjomės D.Trumpo pergalės atveju. Bet ką čia ir bekalbėti – nei šios pergalės tikėjomės, nei britų sprendimo „Brexit“ laukėme.
Gana pozityvi dabartinė rinkų reakcija grindžiama lūkesčiais, kad naujojo JAV prezidento ekonominė politika lems spartesnį JAV ūkio augimą, atitinkamai aukštesnes palūkanas ir... visi gyvens ilgai ir laimingai.
Žinoma, šiuose lūkesčiuose tebeišlieka daug nežinomųjų – kol kas dar nieko aiškaus negirdėjome apie tai, kaip D.Trumpas imsis vykdyti savo priešrinkiminius pažadus. Ir būtent šių naujienų, kartu su naujienomis apie buriamą naująją administraciją rinkų dalyviai artimiausią savaitę lauks labiausiai.
Palūkanų didinimas JAV: tikimybė net 94 proc.
Šiuo metu vyrauja dvi prognozės. Rinkų dalyviai mato tolesnę perspektyvą JAV doleriui stiprėti: drąsiausieji iš stalčių išsitraukia 1:1 prognozes (kad vienas euras bus lygus vienam JAV doleriui, šiuo metu kursas yra netoli 1,07), kuriomis labai plačiai visi svaidėsi praėjusių metų pabaigoje, ir joms buvo nelemta išsipildyti. Tačiau net ir be tokių ambicijų yra aišku, kad doleris yra įpuolęs į tvirtą stiprėjimo liniją ir užsispyrusiai artėja prie 1,05 lygio, nuo kurio per pastaruosius dvejus metus jau yra atšokęs porą kartų.
Antras tarp rinkų dalyvių vyraujantis lūkestis – bazinės palūkanų normos didinimas šį gruodį. Išties jokia čia naujiena – apie tai kalbame visus šiuos metus, tačiau būtent po D.Trumpo pergalės tapo pakankamai aišku, kad šis pokytis ir įvyks – šiuo metu palūkanų didinimo 0,25 proc. punkto tikimybė gruodžio 14 d. yra vertinama net 94 proc. Kalbant apie kitus metus, turbūt laukia dar du palūkanų kėlimai po 0,25 proc. punkto, ir finansinių instrumentų kainose tokie laukiami pokyčiai yra jau daugmaž įskaičiuoti.
Laukiama naujienų iš OPEC ir ES
Daug daugiau neaiškumų šiuo metu telkiasi apie artėjantį OPEC susitikimą. Belaukiant jo, naftos kainos elgiasi gana nervingai ir yra linkusios kilti, tarsi rodydamos, kad iš susitikimo dalyvių laukiama kokių nors susitarimų dėl naftos gavybos. Šiuo metu „Brent“ rūšies naftos barelis kainuoja beveik 47 JAV dolerius – 13 proc. mažiau, nei kainos lygmuo spalio pradžioje, po Alžyre vykusio OPEC susitikimo, kuriame tarsi buvo aptarta truputį mažinti gavybos tempus. Kadangi rugsėjį vykusio susitikimo rezultatas skambėjo ne iki galo apibrėžtai, būtent iš šios savaitės pabaigoje Dohoje vyksiančio neoficialaus OPEC susitikimo tikimasi konkretumo gavybos mažinimo klausimu. Kita vertus, mes tai jau esame daug kartų girdėję – OPEC pasiekti konkretumo sekasi labai sunkiai, ir visai nebūtų keista, jei ir šįkart jo pritrūktų.
Na, o Europoje įtampų šiemet taip pat dar turėsime. Gruodžio 4 d. vyksiantis referendumas Italijoje dėl konstitucijos pataisų Parlamento įgaliojimų atžvilgiu bus laukiamas kaip dar vienas signalas dėl ES ateities. Dabartiniais apklausų duomenimis (kas betiki apklausomis po šių metų rinkimų ir referendumų…), daugiau nei 53 proc. italų nepritartų referendume keliamiems klausimams, o tai lemtų spaudimą Italijos ministrui pirmininkui Matteo Renzi palikti postą. Tačiau tokio nestabilumo Europoje visai nereikia šiuo metu, kai „Brexit“ vis dar labai smarkiai drumsčia vandenis ir kol kas nesimato aiškios išeities. Šie metai tikrai buvo rinkimų metai, bet rinkimų maratonas dar nesibaigė. Tai ir išlaikys tam tikrus neapibrėžtumus finansų rinkose, todėl sakyti, kad visi gyveno ilgai ir laimingai, dar ankstoka.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
