„Per dideli žlugti“
Rugpjūčio pradžioje Rusijai paskelbus sankcijas maisto produktų importui iš Europos Sąjungos šalių, pasipylė pačių įvairiausių vertinimų apie tai, kokią įtaką jos turės Lietuvos ekonomikai. Viena iš pagrindinių mūsų vertinimo ašių buvo prielaida, kad sankcijos turėtų netrukus būti atšauktos – po mėnesio, vėliausiai – trijų.
Konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, Rusijos ir demokratinių Vakarų valstybių yra nuėjęs labai toli, tad niekas nebegalėtų atsekti objektyvios jo eigos. O įvairiausio pobūdžio komentarų iš visų susijusių pusių yra išsakyta tiek daug, kad galiausiai tampa nebeaišku, kas su kuo ir dėl ko nesutaria ir kaip apskritai bus įmanoma (jei įmanoma) išpainioti šį susipynusį kamuolį.
Kamuolys jau buvo gerokai susipynęs dar vasarą, kai teko vertinti neseniai paskelbtas sankcijas. Kaip ir dažnai nutinka tokiais komplikuotais atvejais, kai įvairių argumentų yra tiesiog per daug vienareikšmėms išvadoms padaryti, neretai pasitelkiamas principas – „galiausiai viskas turėtų išsispręsti“ (angl. „wishful thinking“).
Šio pobūdžio sudėtingų situacijų vertinimų matome nuolatos: „Lehman Brothers“ irgi buvo per dideli, kad sužlugtų, Graikija taip pat turėjo išpirkti savo obligacijas, nes juk ji – euro zonos šalis. Rusija sankcijas turėjo atšaukti, nes visus šiuos mėnesius vyko intensyvus diplomatinis darbas, kuris anksčiau ar vėliau turėjo duoti rezultatų.
Tą pačią dieną pernai Rusijos muitinės tarnyba buvo įvedusi labai panašaus pobūdžio sustiprintą patikrą Lietuvos vežėjams.
Kyla naujų iššūkių
Vietoje to sulaukiame naujų iššūkių. Sustiprinta vežėjų patikra pasienyje gali būti motyvuojama bet kokiomis priežastimis, tačiau rezultatas yra vienas – negautos pajamos vežėjams, eksportuotojams – galvos skausmas dėl tiekimo grandinės sutrikimų bei sutarčių su klientais pažeidimai. Galiausiai bet kokie prekybos suvaržymai atsiremia į nuostolius įmonėms, sektoriams bei netekimus ekonomikai.
Įdomu tai, kad tą pačią dieną pernai Rusijos muitinės tarnyba buvo įvedusi labai panašaus pobūdžio sustiprintą patikrą Lietuvos vežėjams. Daugelis jau turbūt primiršo argumentus, kodėl tai buvo padaryta – Rusija įgauna reputaciją tokios šalies, kurios veiksmų bandyti paaiškinti neverta, tiesiog reikia kuo skubiau ieškoti sprendimų.
Pernai sugriežtintos patikros buvo atšauktos po keturių savaičių – po intensyvaus diplomatinio darbo, tiesioginio dialogo su Rusija bei aktyvios paramos iš Europos Komisijos.
Žvelgiant į tą laikotarpį ir vertinant skaičiais, prekybos tarp dviejų šalių apribojimų pasekmių Lietuvos ekonomikai nelabai galime įžvelgti. Pavyzdžiui, žiūrint į kelių transporto sektoriaus pajamas, gaunamas iš užsienio, stebime, kad 2013 m. paskutinį ketvirtį šios pajamos net išaugo ir buvo didesnės tiek už 2012 m. paskutiniojo ketvirčio duomenis, tiek ir už ankstesnių 2013 m. ketvirčių rezultatus. Žiūrint į Lietuvos BVP plėtrą, 2013 m. trečią ketvirtį BVP augimas sudarė 3 proc., ketvirtą ketvirtį – 3,3 proc. ir lygiai tiek pat – pirmąjį 2014 m. ketvirtį.
Žvelgiant vien į šiuos skaičius, galime daryti išvadą, kad reikšmingos įtakos šalies ekonomikai Rusijos veiksmai pernai neturėjo. Šią išvadą turime vertinti rezervuotai, pirmiausia dėl to, kad dabar negalime pasverti, kiek didesnis šalies ekonomikos augimas galėjo būti, nesusidūrus su prekybos ribojimais. Šiaip ar taip, prieš metus situacija buvo suvaldyta. Kaip bus šiemet?
Krovininio kelių transporto pajamos, gaunamos iš užsienio, yra reikšmingos ir sudaro 4,3 proc. Lietuvos BVP.
BVP prognozių kol kas nekeičiame
Krovininio kelių transporto pajamos, gaunamos iš užsienio, yra reikšmingos ir sudaro 4,3 proc. Lietuvos BVP. Tai yra priežastis, kodėl, kaskart iškilus prekybos ribojimams, itin atidžiai vertiname jų įtaką šalies ekonomikos raidai ir kodėl nuogąstaujame dėl neigiamų pasekmių.
Kol kas nežinome, ar bus įmanoma šią situaciją lokalizuoti ir jei įmanoma, tuomet – kaip greitai. Šiaip ar taip net ir Rusijos muitinės tarnybos sprendimui sustiprinti patikrą užsitęsus, turėtume kalbėti tik apie dalį mūsų vežėjų rinkos praradimo – prekyba su Rusija sudaro apie 20 proc. Lietuvos eksporto.
Antra, poveikis turėtų apsiriboti tik krovininio kelių transporto sektoriumi, kadangi blogiausiu atveju prekes galima vežti kitų šalių vežėjų vilkikais.
Kaip ten bebūtų, žala Lietuvos transporto sektoriui bus padaryta, tačiau kalbėti apie aiškią įtaką šalies BVP augimui anksti. Šiuo metu „Danske Bank“ palieka Lietuvos BVP augimo prognozes nekeistas: 2015 m. prognozuojame 2,7 proc. augimą, 2016 m. – 3,1 proc. augimą.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
