OPEC sprendimas – jokių pokyčių
Visą savaitę lauktas ir komentuotas susitikimas baigėsi sprendimu neriboti sutartų gavybos apimčių. Tokias indikacijas buvo galima išgirsti ir užvakar vykusiame išankstiniame narių susitikime.
Iškart po pastarųjų komentarų buvo pradėta spekuliuoti, kad OPEC gavybą, palyginti su spalio mėnesio lygiu, sumažins maždaug 300 tūkst. barelių per dieną – tokiam sprendimui galėjo pritarti Saudo Arabija, kuri faktiškai yra OPEC lyderė, išgaudama 30 proc. OPEC šalių gavybos apimties.
Tačiau gavybos sumažinimas maždaug 300 tūkst. barelių per dieną, vargu, ar patenkintų Venesuelą ar Iraną, kurioms reikalinga didesnė nei 100 JAV dolerių už barelį naftos kaina biudžetui subalansuoti. Išties, OPEC narių argumentai naftos gavybos klausimu yra itin skirtingi – visos jos turi skirtingus gavybos kaštus, nuo kurių priklauso, kokį naftos kainų kritimą jos dar galėtų amortizuoti.
OPEC narių argumentai naftos gavybos klausimu yra itin skirtingi – visos jos turi skirtingus gavybos kaštus, nuo kurių priklauso, kokį naftos kainų kritimą jos dar galėtų amortizuoti.
Yra šalių, pavyzdžiui, Venesuela ar Iranas, kurių „skausmo riba“ gerokai viršija ne tik dabartinę naftos kainą, bet ir 100 JAV dolerių. Tuo tarpu kitoms šalims, pavyzdžiui, Kuveitui, Katarui ar Jungtiniams Arabų Emyratams dabartinė naftos kaina nekelia didelių rūpesčių.
Kalbant apie naftos gavybos apimčių kitimą, buvo spekuliuojama, kad OPEC gali nutarti reaguoti į krentančias naftos kainas ir sumažinti gavybos apimtis.
Iki šiol gavyba siekė apie 30 mlrd. barelių per dieną – tokia kvota buvo nustatyta dar prieš trejus metus. Įvairiais vertinimais, apie 2 mln. barelių kasdien sudaro perteklinė pasiūla. Kita vertus, OPEC, taip pat kaip ir daugelis analitikų, tikisi naftos paklausos augimo kitais metais, ir dabartinį naftos kainos kritimą traktuoja kaip laikiną.
Panašaus pobūdžio naftos kainų svyravimo ir perprodukcijos laikotarpių yra buvę ir praeityje. Paprastai rinka sugeba normalizuoti situaciją. Taigi ir ketvirtadienio sprendimas nesiimti gavybos ribojimo yra nulemtas lūkesčių, kad rinkos reguliaciniai mechanizmai suveiks ir šįkart.
Po ketvirtadienio susitikimo išvadų (veikiau, fakto, kad nėra jokių pokyčių) naftos kaina dar nukrito, „Brent“ rūšies kaina – iki 74,3 JAV dolerių už barelį. Kad ir keblu tikėtis tolesnio naftos kainos kritimo trumpuoju laikotarpiu, vis dėlto argumentų svarstyklės sveria tolesnio pasiūlos didėjimo linkme.
Nigerija pasiruošusi žemesnėms naftos kainoms, Libija deklaruoja galinti netrukus pradėti eksploatuoti naują telkinį, daugiašalėms deryboms dėl Irano branduolinės programos davus rezultatų, į naftos rinką grįžtų Iranas. Taigi, jei visi šie izoliuoti faktoriai materializuotųsi, naftos kainos kilimui skatinti reikėtų reikšmingo paklausos augimo.
Naftos kainų įtaka įgauna įvairias dimensijas
Dabartinė naftos kaina yra per maža daugeliui šalių, ypač naftą išgaunančioms šalims, kurioms dabar nėra labai „saldu“ – tiek JAV, kur naftos išgavimo kaštai yra aukštesni arba labai artimi dabartinei naftos kainai, ar Rusijai, kuri siekia išlaikyti šalies biudžetą subalansuotą ar perteklinį. Taigi JAV, Rusijos ir galiausiai OPEC šalių ekonomikos būtų ypač jautrios tolesniam naftos kainos kritimui.
Rinkos į naftos kainų svyravimus jau kurį laiką reaguoja labai jautriai. Bet kokia indikacija apie krentančias naftos kainas iškart kerta Rusijos rubliui, Norvegijos kronai, šios valiutos iškart susilpnėja. Rusijos rublis šiuo metu yra silpniausias istorijoje, Norvegijos krona – pigiausia per pastaruosius metus. Reikšmingi valiutų svyravimai daro neigiamą įtaką tos šalies ekonomikai.
Skatins vartojimą
Net nevertinant OPEC sprendimo, žemos naftos kainos, artėjant švenčių laikotarpiui, tapo gera dovana vartotojams. Kol žemos prekių ir paslaugų kainos yra lemiamos daugiausia pigių išteklių, tai skatina vartojimą ir atitinkamai teigiamai veikia ir ekonomikos augimą.
Žemos naftos kainos yra viena priežasčių, kodėl privatus vartojimas 2014 metais tiek Europoje, tiek ir JAV išliko pakankamai stiprus, nepaisant stebėto sulėtėjimo verslo sektoriuje.
Žemos naftos kainos yra viena priežasčių, kodėl privatus vartojimas 2014 metais tiek Europoje, tiek ir JAV išliko pakankamai stiprus, nepaisant stebėto sulėtėjimo verslo sektoriuje. Kita vertus, tai reiškia, kad žemos infliacijos periodas, tarkime, euro zonoje turi priežasčių toliau tęstis, kartu tęsis ir ECB galvos skausmas, kaip infliaciją išjudinti ir stumtelėti aukštyn. Tikėtina, jog infliacijai ilgesnį laiką išliekant arti nulio, ECB kitų metų pradžioje turės priimti papildomų sprendimų kovoti su šia problema.
Prognozuojant galimą Europos ūkio „kilimą iš pelenų“, galima sakyti, kad staigus naftos kainų nuosmukis šį ketvirtį buvo gera paskata išsivysčiusioms ekonomikoms kiek atsitiesti – 2015 metų pirmąjį pusmetį JAV ir Europai prognozuojamas augimo spartėjimas.
Ar nafta brangs 2015 metais?
„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad nepaisant šiemet susidariusio spaudimo naftos kainoms kristi, kitąmet situacija kiek pasikeis. Šiuo metu susidariusią paklausos ir pasiūlos disbalanso situaciją lėmė keletas svarbių veiksnių.
Pirma, JAV šiemet yra ženkliai padidinusios išgavimo apimtis ir išgauna didžiausius kiekius naftos per daugiau nei 30 metų. OPEC taip pat kol kas laikosi prieš keletą metų sutartų išgavimo apimčių, taigi, nepaisant to, kad pasaulinės naftos atsargos nėra didesnės nei įprasta, vis dėlto naftos pasiūla yra labai išaugusi.
Antras faktorius – kol kas nestebime naftos paklausos augimo. Šiems metams buvo prognozuota, kad pasaulinės ekonomikos atsigavimas įsivažiuos, tačiau taip nenutiko – kol kas tik JAV demonstruoja pakankamai spartų ekonomikos augimą, tuo tarpu euro zona niekaip neišsiveržia iš užburto rato, Japonija atsidūrė techninėje recesijoje, Kinijos augimas taip pat neblizga.
Kita vertus, šiaurės pusrutulyje prasidėjęs šildymo sezonas dar tik įsibėgėja, nuo žiemos gilumo priklausys, ar stebėsime naftos ir jos produktų paklausos augimą šiai sričiai.
Kalbant apie kitus metus, atsižvelgiant į sumažėjusią pasaulinę paklausą, „Danske Bank“ sumažino 2015 metų „Brent“ rūšies naftos kainos prognozę iki 93 JAV dolerių už barelį (buvo prognozuota 94 JAV dolerių už barelį). Tačiau bendra išvada yra tokia, kad 2015 m. pasaulinės ekonomikos atsigavimas turėtų galiausiai didinti naftos paklausą, ir tai keltų stimulą naftos kainoms kilti.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
