Visuomenės, valstybės – tokios pačios ekosistemos kaip ir gamtoje. Parazitai apipuola pažeistus augalus, kartu jie parodo silpnąsias visumos vietas, į kurias reikia nukreipti bendras pastangas vardan bendros stiprybės ir sveikiausio balanso esamame augimo etape.
Ukraina sugriovė jau nusistovėjusią tvarką, kurioje Europa, deklaruodama savo vertybes, iš tiesų veiksmais stiprina režimą, o režimas pinigus išsiplauna toje pačioje Europoje, ir apykaita vyksta nusistovėjusiame balanse, vis patikrinant jo ribas viena, kita, trečia invazija.
Tai vyko. Iki ketvirtadienio. O tuomet ukrainiečiai vos per kelias dienas sugriovė ligšiolinę pusiausvyrą, pasaulio „poniatkes”, priversdama visus žiūrovus nulipti nuo tvoros ir pasirinkti savo pusę, pasirinkti ne tik palaikymais, pasmerkimais, pasipiktinimais, bet ir realiais veiksmais, nes už žodžių jau nepasislėpsi, kai iškyla grėsmė vertybėms, artimoms lyg tapatybė.
Ir tai keičia pasaulį. Iš esmės. Per kelias dienas.
Pasaulio pusiausvyros taškas pastarosiomis dienomis lyg tas akmuo išjudėjo ir pasislinko didesnės bendrystės ginant vertybes link. Kokį kelią nuėjom?
Pažiūrėkime retrospektyviai – anksčiau vyravusi forma buvo natūrinis ūkis, leisdavęs viską pasigaminti pačiam ir išaugot autonomiją, vėliau jungtys į didesnius darinius vyko šeiminiu, gentiniu, etniniu pagrindu, jį keitė jungties forma per jėgą, vėliau visuomenė pamatė, kad prekiauti pelningiau nei kariauti ir tvirčiausiais klijais tapo pinigai ir prekybiniai mainai, dar vėliau tapatybė peržengė valstybių ribas, noras tapatintis, identifikuotis su viena ar kita tauta vyko kultūriniu pagrindu.
Rusija įstrigusi toli istorijoje, sakydama, kad išgyvens uždara, kad natūrinis ūkis ir autonomija pakankami išgyvenimui šiuolaikiniame pasaulyje. Bet žmonių sąmoningumo jau nepasuksi atgal, noras tapti patinkančios kultūros vartotoju jau vyko – rusai savo pinigus investavo pirkdami nekilnojamąjį turtą, kultūros vertybes senųjų kultūrų šalyse, nešiojo itališkus drabužius, jachtas švartavo Monake.
Bet to nebepakako, nes nauja slinktis – į vertybines jungtis. Vertybiniu pagrindu jungiasi informacinių technologijų specialistai, siekdami įveikiant informacinę blokadą pranešti laisvą žinią, vertybiniu pagrindu visame pasaulyje jungiasi savanoriai medikai, kariai, vertybiniu pagrindu žmonės renkasi į protestus. Tokie stichiški, spontaniški, žaibiški, aiškios struktūros, hierarchijos, pasaulinių ribų neturintys dariniai geba per greitą laiką suvienyti didesnį kiekį žmonių nei ilgus metus dotuojamos, grasinimais paklusnumą užtikrinančios Rusijos struktūros.
Tam dirvą sukūrė pasaulinė pandemija, kai staiga nebesvarbūs tapo vardiniai drabužiai, reprezentacija, poza ir patosas, kai visi atjungti nuo išorinio pasaulio atrado gilesnes jungtis su savimi, atrado, kad džiaugsmą teikia, energijos pripildo paprasti dalykai – gamta, bendrystė, vidinė ramybė ir taika su savimi. Toje tamsoje ir vienumoje vyko transformacinę jėgą katalizuojanti sielų alchemija, perdėliojant savo gyvenimo prioritetus, siekiant autentiško gyvenimo.
O kuomet esi autentiškam ryšy su savimi, geriau jauti ir kitą. Ir todėl dabar mes sakome, kad agresiją pradėjęs išprotėjo, nes tai atrodo visiškai nesubalansuoto žmogaus veiksmai - žmogaus, bandančio išspręsti asmenines traumas traumuojant aplinkinį pasaulį. Pasak psichiatrų, tokių žmonių vaikystėje kažkas turėjo sugriauti jų pasaulį, kad jie, užstrigę sename modelyje, norėtų sugriauti esamą. Sąmonės šviesoje, pabuvę akistatoje su savimi, su savo demonais ir šešėliais, geriau matome ir kito būsenas, - kaip kad pakėlę akmenį ir įleidę šviesą.
Taigi mes esame visa ko dalis ir vystomės pagal tuos pačius dėsnius. Kaip gamta evoliucionuoja, taip ir žmonija progresuoja, ir kiekvienas iš mūsų taip pat esame skirtingame savo augimo etape, matantys pasaulį iš skirtingų perspektyvų. Galima matyti atskirus lašus, galima matyti vandenyną, galima matyti atskiras plytas, galima matyti bažnyčią, nuo stebėtojo priklauso, ar dalelė elgsis kaip dalelė ar kaip banga, ar mes esame paskiri ar esame viena.
Kuo labiau augame, tuo labiau suvokiame, kad visa ir visi yra viena, viskas susisieja giliausiam, aukščiausiam – vertybių ir sąmoningumo lygmeny. Kuo daugiau sąmoningumo, tuo mažiau lašas, tuo labiau vandenynas, kuo mažiau dalelė, tuo labiau banga, kuo gilesnis ryšys, tuo didesnė atsakomybė, kuo jos daugiau, tuo labiau ji įgalina veikti, o tai keičia pasaulį - per kelias dienas. O kuo labiau koncentruojamės į save, savo ego, tuo labiau statom sienas ir priešinamės, tuo labiau save atskiriam bei save silpninam, nes mūsų jėga eina ne į augimą o į gynybą. O pasiduodami sielos balsui, asmenino organiško augimo impulsui į sąmoningumą, vis labiau juntame atsakomybę ir bendrystę. „Asmenybės augimas apima gelminį susijungimą su pasauliu per atsakomybę, per vertybes” (Steve'as Tayoras). Nes pasaulis tai sąmonė, o Ukraina, pavertusį pasaulį Maidano aikšte, jau laimėjo pasaulinį sąmoningumo karą žmonių galvose, visa kita neišvengiamai ateis iš paskos.
Giedrė Liutkevičiūtė yra „Ars libri“ direktorė, autorė, lektorė
