Vienas pagrindinių internete skelbiamos informacijos dalinimosi būdų yra nuorodų (angliškai hyperlink) skelbimas. Tai yra plačiai naudojama ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir tinklaraščiuose ar kitose elektroninėse visuomenės informavimo priemonėse. Dažnu atveju skelbiama nuoroda veda į turinį, kuriam taikoma autoriaus teisių apsauga. Todėl gali kilti klausimas, ar dalinimasis nuoroda, ypač kai tai yra daroma profesionalaus žurnalisto ar tinklaraštininko, yra teisėtas be autoriaus ar kito turtinių teisių turėtojo leidimo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika rodo, kad Europos teismuose šis klausimas kyla neretai. Šiuo metu ESTT yra bent trys bylos, kuriose prašoma jį išaiškinti. Vienoje byloje (Svensson ir kt. v. Retriever Sverige, Nr. C-466/12) ESTT šių metų vasario 13 d. jau priėmė sprendimą.
ESTT išaiškino, kad aktyvių nuorodų skelbimas internete neabejotinai turi būti laikomas kūrinio paskelbimu, tačiau tam, kad paskelbimas atitiktų viešo skelbimo, kuriam būtinas autoriaus teisių turėtojo sutikimas, sąvoką, turi būti tenkinama ir kita sąlyga. Svarbu nustatyti, ar paskelbiant nuorodą į kūrinį yra siekiama kūrinį paskelbti tai pačiai, ar naujai visuomenės daliai.
Svarbu nustatyti, ar paskelbiant nuorodą į kūrinį yra siekiama kūrinį paskelbti tai pačiai, ar naujai visuomenės daliai.
Vadovaujantis teismo sprendimu, autorius, paskelbęs kūrinį interneto svetainėje, kuri yra laisvai prieinama visiems interneto vartotojams ir kurios skaitymui netaikomi jokie apribojimai, faktiškai paskelbė kūrinį labai plačiai auditorijai – visiems interneto vartotojams. Todėl nuorodos į tokią interneto svetainę ir autoriaus kūrinį patalpinimas kitoje svetainėje nereiškia jo paskelbimo naujai visuomenės daliai ir autoriaus teisių turėtojo sutikimas nėra reikalingas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad aptartas teismo sprendimas nereiškia, jog yra leidžiamas bet koks kūrinių, skelbiamų internete perpublikavimas. Pavyzdžiui, kūrinį paskelbus interneto svetainėje, kuri yra skirta tik ribotam lankytojų ratui (taikant registraciją ar pan.), nuorodos į jį skelbimas kitoje svetainėje turėtų būti laikomas skelbimu naujai visuomenės daliai ir atitinkamai būtų reikalingas autoriaus sutikimas. Taip pat situacija būtų kitokia, jeigu viešai skelbiant kūrinį kartu būtų atliekami ir kiti veiksmai (kūrinio ar jo dalies kopijavimas, modifikavimas ar pan.). Pavyzdžiui, viso ar dalies kūrinio atkartojimas interneto svetainėje ar tinklaraštyje, jeigu tai peržengia citavimo ribas, įtakotų ne tik autoriaus teisę viešai skelbti kūrinį, bet ir išimtines teises jį atgaminti bei perdirbti, todėl leidimas tai atlikti būtų reikalingas.
Giedrė Rimkūnaitė-Manke yra advokatė, advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuota partnerė
