Ir visgi „LinkedIn“ vadovo Jeffo Weinerio atviras laiškas darbuotojams (o vėliau ir visam internetui) tapo dienos pozityvumo hitu, galinčiu tapti tiek verslo, tiek politinių vadovų kelrodžiu. Šiame laiške jis paprastai ir aiškiai išdėsto, kokie yra jo, kaip lyderio, prioritetai.
Pasak J.Weinerio, jį, kaip vadovą, į priekį veda du pagrindiniai dalykai. Pirmiausia, kompanijos misijos ir vizijos įgyvendinimas. Antra, organizacijos kultūros ir vertybių užtikrinimas. Abu šie prioritetai sudaro branduolį, kuriame bręsta organizacija ir auga kompanijos darbuotojai.
Be aiškios kaip kristalas vizijos jokia strategija nepadės laimėti brutalios kovos prieš konkurentus. Trapiomis vertybėmis persmelkta organizacinė kultūra neturi šansų sukurti konkurencinį pranašumą ir veikia labiau kaip demotyvacijos šaltinis.
Be aiškios kaip kristalas vizijos jokia strategija nepadės laimėti brutalios kovos prieš konkurentus.
„LinkedIn“ sėkmė nėra garantuota ir tik laikas parodys, kur nuves susijungimas su „Microsoft“ gigantu, kaip kompanija augs ir transformuosis ketvirtosios industrinės revoliucijos sąlygomis. Įdomiau yra tai, kad „LinkedIn“ vadovo veikimo prioritetai gali būti vienodai sėkmingai pritaikyti valstybės valdyme.
Absoliutus pasišventimas misijai, paremtas vertybėmis pagrįsta organizacine kultūra bei aiški ateities vizija. Būtent to trūksta Lietuvos politinės lyderystės žemėlapyje – lyderių, maniakiškai pasišventusių šalies misijai.
Galime net neminėti kyšininkavimo ir rinkėjų papirkinėjimo skandalų, galutinai supurčiusių pasitikėjimą politikais ir partijomis. Tikėtina, kad tai tik lašas purvo klampioje nepopuliarumo pelkėje. Ko nematyti polinėje dykynėje, tai lyderių, sugebančių sutelkti tautą svarbiai misijai, šalies DNR sutvirtinimui, žmonių motyvavimui; lyderių, kurie visiškai atsidavę savo šalies interesų propagavimui. Tokių žmonių tikrai yra, bet jie renkasi kitus savęs realizavimo kelius.
Per pastaruosius 10 metų valstybinės įmonės puikiai išnaudojo ES ir biudžeto pinigus, kurdamos strategijas ir ateities koncepcijas. Deja, dažnai šios vizijos nėra nei aiškios, nei intuityvios, nei veiksmingos.
Švietimas yra puikus pavyzdys. Tai sfera, kuri, paveikta technologijų ir naujų mokymo metodų, keičiasi stulbinančiu greičiu. Tiek švietimo ekspertai, tiek piliečiai supranta, kad švietimas turi keistis ir adaptuotis prie naujo pasaulio realijų, o ne būti įstrigęs pramoninio mąstymo bėgiuose. Ar galime atsakyti, kokia yra Lietuvos švietimo vizija? Kur mes matome save kaip valstybę, kur mes matome mūsų piliečius po 10 ar 20 metų?
Iš lyderių norėtųsi įrodymų, kad vyksta mąstymo procesas, kad jie galvoja apie ateitį, jie mato viziją, jie žino vertybes, kurios leis Lietuvai išugdyti piliečius, sugebančius dalyvauti globalioje rinkoje.
Sudėtinga rasti vienareikšmius atsakymus į šiuos kompleksinius klausimus. Tačiau iš lyderių norėtųsi įrodymų, kad vyksta mąstymo procesas, kad jie galvoja apie ateitį, jie mato viziją, jie žino vertybes, kurios leis Lietuvai išugdyti piliečius, sugebančius dalyvauti globalioje rinkoje. Panašūs iššūkiai egzistuoja nacionalinio saugumo, socialinės politikos, ir kitose sferose.
Be šių kritiškai svarbių sudedamųjų elementų, organizacijų veikla tampa tik beprasmiu ir betiksliu bėgimu užsuktame rate. Neužtenka pasamdyti konsultantus (ar praktikantus), kurie suvestų šablonišką institucijos misiją.
Organizacijos lyderiams misijos suvokimas tampa prielaida aiškiam tikslo suvokimui ir įgyvendinimui. Vertybės yra per daug svarbios, kad galėtume jas ignoruoti. Valstybiniame lygmenyje lyderystės trūkumas priveda prie skaudžių pasekmių – net ir turėdami geriausių norų ir toliau turėsime neefektyvią šauktinių struktūrą, valstybes valstybėje, o švietimo sistema nebesuspės su globalizacijos šviesolaidžiais.
Kita vertus, artėjant Seimo rinkimams galime paklausti savęs – ką daryti, už ką balsuoti? Už lyderius, už žmones su aiškia vizija, už autentiškus piliečius, su kuriais mums vertybiškai pakeliui. Aišku, natūraliai kils klausimas kaip juos atpažinsime?
Paprastas patarimas (žinant, kad patarimų niekam nereikia) – naudokime skvarbumą ir intuiciją. Kiekviena rinkiminė žinia yra persmelkta pagražintais demagogiškais kaspinais. Nuo šių žinių nepabėgsime, nes esame politinio ciklo epicentre. Bet tvirtai tikiu, kad pažvelgdami kandidatui į akis, užduodami gilius ir skvarbius klausimus, mes galime pajusti, ar jis/ji yra tas žmogus su vizija ir vertybėmis, kurios padės vadovauti ateities Lietuvai.
J.Weineris išdėstė laikui atsparius lyderio bruožus – bekompromisinį įsipareigojimą savo vizijai, aistringą dėmesį komandai ir jos tikslų pasiekimui. Būtent to reikia Lietuvai ateinantį rudenį – absoliutaus pasišventimo savo šaliai. Pacituojant šių laikų poezijos princą Anderson .Paak, „[n]esustok dabar, svajok toliau“. Belieka tikėtis, kad ir svajotojai, ir tie, kuriems niekada nerūpėjo, ateis ir balsuos.
Giedrimas Jeglinskas yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas
