Trumpo pergalė dar kartą parodo, kad visų mūsų tariamas užtikrintumas, kad mes žinome, kas vyksta pasaulyje ir kaip žmonės jaučiasi, yra apgaulingas. Jei tik sekame pasaulį per Facebook‘o prizmę, greitai pamatysime, kad esame apsupti žmonių, panašių į mus. Panašiai mąstančių, panašiai kalbančių, panašiai uždirbančių, su panašiomis vertybėmis. Bet lygiai taip pat kaip Facebook‘as nėra tikras gyvenimas, mūsų socialinis egzistavimas tinkle irgi nėra tikras.
Ta pati iliuzija gali apgauti, jei gyvendami Niujorke, Bostone ar San Fransiske mes bandysime spėti, už ką balsuos Amerika. Sekdami pastarųjų metų JAV regioninę istoriją, mes greitai pamatysime tragiškus 2008-ųjų metų ekonominės (ir socialinės) krizės padarinius – nykstanti vidurinė klasė, kur žmonės su aukštuoju išsilavinimu vos suduria galą su galu; heroino epidemiją krepšinio ir beisbolo pergales švenčiančiame Klivlande; bedarbės ir depresuojančios Apalačų kalnų bendruomenės.
Tikri žmonės su tikromis problemomis atnešė Brexit‘ą Jungtinėje Karalystėje ir Trumpą Amerikoje. Lietuvoje šie tikri žmonės atplukdė valstiečių-žaliųjų bangą.
Peggy Noonan iš „Washington Post“ tiksliai įvardino Amerikos socialinį reiškinį kaip „saugūs ir nesaugūs“ („protected vs unprotected“). Ji įtaigiai teigia, kad vidurinė klasė pastaraisiais metais buvo pakeista žmonių, kurie finansiškai stovi vienas žingsnis nuo bedugnės krašto. Būtent ši klasė amerikiečių ir parodė, kad ji yra pakankamai didelė, kad atvestų į valdžią Trumpą.
Tikri žmonės su tikromis problemomis atnešė Brexit‘ą Jungtinėje Karalystėje ir Trumpą Amerikoje. Lietuvoje šie tikri žmonės atplukdė valstiečių-žaliųjų bangą, nes Lietuva – tai ne tik startuoliai ir terasos su brangia kava. Lietuva, kaip ir kitos šalys, tai valstybė su begale socialinių ir ekonominių iššūkių.
Bet Trumpo pergalė nėra savaime blogis, o greičiau galimybė Lietuvai išnaudoti šį periodą ir toliau stiprinti mūsų santykius su mūsų svarbiausia sąjungininke – JAV.
Nežiūrint į Trumpo priešrinkiminę retoriką, kurios autentiškumu turime teisę abejoti, JAV Kongreso rinkimų rezultatai parodė, kad respublikonai turės daugumą visuose rūmuose. Tai reiškia, kad Kongresas bus valdomas žmonių, kuriems Amerikos ir pasaulio saugumas bei NATO yra svarbūs. Ši „monopolistinė“ komanda galės priimti sprendimus greičiau nei susiskaldęs Kongresas. Ir, manau, tai yra teigiamas ženklas Lietuvai, tikrai nerodantis, kad Amerika atsitraukia.
Dabar yra laikas mūsų lyderiams aiškiai apsibrėžti, kokių santykių mes norime su JAV. Pastarųjų metų bendradarbiavimas su JAV buvo patenkinamas, bet jis nebuvo toks asmeniškas, kokio norėtume. Darbai, ypač saugumo ir užsienio politikos lygmenyje, yra atliekami, bet dvišaliai asmeniniai santykiai tarp aukščiausių valstybės politikų išlieka, švelniai tariant, trapūs.
Kaip ir visada rašydavau, Lietuva turi daug bendro su Amerika, tiek interesų, tiek vertybių plotmėje. Todėl būtent dabar mes turėtume priimti iššūkį ir įrodyti, kad rimtai žvelgiame į sanykius su JAV ir į mūsų gynybą bei saugumą.
Prioritetai yra labai aiškūs: šalies gynybos biudžeto augimas iki 2 procentų jau kitas metais būtų teigiamas žingsnis, rodantis, kad mums rūpi saugumas; ženklus žvalgybos finansavimo augimas bei padidintas bendradarbiavimas šioje srityje su JAV bei kitais NATO partneriais; visavertis pomokyklinės šauktinių sistemos sugrąžinimas; profesionalios kariuomenės augimas – kiekybiškai ir kokybiškai; karinės infrastruktūros gerinimas sukuriant tinkamas sąlygas priimti didesnes NATO šalių pajėgas Lietuvoje; karo akademijos vaidmens didinimas bendradarbiaujant su JAV ir kitų šalių akademijomis, taip užtikrinant, kad Lietuvos kariuomenė nepritrūks aukšto lygmens karininkų.
Daugelį prioritetų jau dabar vykdome, tačiau tikras proveržis Lietuvos saugume įvyks tik tada, kai šalies politiniai ir kariniai lyderiai aiškiai įvardins krašto apsaugos sistemos transformacijos būtinybę. Vienas iš tokių ženklų galėtų būti mūsų lyderių vizitai į JAV ir garantijų pateikimas, kad Lietuva atsakingai žiūri į savo gynybą bei išlieka svarbiausia JAV partnere regione.
Tik ar sugebės Lietuvos naujieji vadai priimti šį iššūkį?
Giedrimas Jeglinskas yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas