Juose nė žodeliu neužsiminta apie tai, kad Vilniaus miesto 1 euro „pagalvės mokestį“ mokės tik užsieniečiai. Taip išeitų, kad po 1 eurą už nakvynę Vilniuje turės mokėti ir Lietuvos piliečiai. Tad kaip yra iš tiesų – skleidžiama galimai klaidinga informacija ar įvelta klaida dokumentuose?
Prieš kelias dienas socialdemokratai viešai paskelbė, kad nori pradėti įgyvendinti „pagalvės mokesčio“ projektą Vilniuje. Tai bandyta daryti ir anksčiau, jau tuomet aiškiai išsakiau tvirtą poziciją prieš šį mokestį.
Dėl ko verta susirūpinti? Viešai pateiktuose dokumentuose aiškiai parašyta, kad „Apgyvendinimo paslaugos gavėjas – fizinis asmuo, kuris atvyksta į Vilniaus miesto savivaldybę ir iš apgyvendinimo paslaugos teikėjo gauna bent vieną nakvynės paslaugą, nepriklausomai nuo paslaugos užsakovo“.
Jeigu Vilniaus miesto taryba patvirtintų šiandien viešai skelbiamus „pagalvės mokesčio“ nuostatus, tai kas uždraustų imti mokestį iš Vilniaus miesto svečių – Lietuvos piliečių?
Kaip matote, nė žodžiu neužsiminta, kad rinkliavos mokestis bus taikomas tik užsienio turistams. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės mero padėjėjas Gintautas Paluckas viešojoje erdvėje tvirtina, kad „pagalvės mokestis“ bus taikomas tik užsienio turistams. Tai kur čia siūlo galas – kalba viena, o dokumentuose rašo kita? Peršasi tokios išvados, kad žiniasklaidoje galimai yra viešinama netiksli informacija.
Jeigu Vilniaus miesto taryba patvirtintų šiandien viešai skelbiamus „pagalvės mokesčio“ nuostatus, tai kas uždraustų imti mokestį iš Vilniaus miesto svečių – Lietuvos piliečių? Kol nėra aiškios atskirties dokumentuose, tol bus apmokestintos ne tik turistų iš užsienio, bet ir pačių lietuvių nakvynės Vilniuje.
Tokiu atveju išeitų taip, kad tėvai, atvykę aplankyti Vilniuje studijuojančius vaikus, turės mokėti dar po 1 eurą papildomai. Lygiai taip pat po 1 eurą mokėtų lietuviai, atvykę pasigrožėti Vilniumi arba susitvarkyti darbo ar kitus asmeninius reikalus.
Dar kartą agituoju nepamiršti skirtumo tarp Druskininkų, Palangos ir Vilniaus. Pirmieji du – tai kurortiniai miestai, į kuriuos žmonės atvyksta poilsiauti, jie žino, už ką ir kodėl moka, susiplanuoja savo išlaidas. O į Vilnių lietuviai dažniausiai atvyksta asmeniniais (ne poilsio), darbo arba verslo reikalais, todėl manau, kad „pagalvės mokesčio“ projekte turėtų būti aiškiai nurodyta, kas turi mokėti šią rinkliavą, kad lietuvaičiams nebūtų sudarytos papildomos kliūtys lankytis Lietuvos sostinėje.
Taigi mano siūlymas paprastas – manau, kad reikia pakoreguoti „pagalvės mokesčio“ nuostatose esančią sąvoką t. y. aiškiai nurodyti, kad „Apgyvendinimo paslaugos gavėjas – fizinis asmuo, bet ne Lietuvos pilietis, kuris atvyksta į Vilniaus miesto savivaldybę ir iš apgyvendinimo paslaugos teikėjo gauna bent vieną nakvynės paslaugą, nepriklausomai nuo paslaugos užsakovo“.
Manau, kad tokiu būdu būtų užtikrinta išlyga Lietuvos piliečiams ir žmonės, negyvenantys Vilniaus miesto savivaldybėje, neturės mokėti „pagalvės mokesčio“ už vizitą Vilniuje.
Giedrius Mozūraitis yra Darbo partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas
