Pagal BPV vienam gyventojui Tauragės apskritis atsilieka nuo Vilniaus apskrities net tris kartus! Vilnius net tris kartus atsilieka nuo Kopenhagos! Ir mes vis tiek nebesame konkurencingi Europos kontekste žemais atlyginimais, nes už mūsų rikiuojasi kai kurios mūsų kaimynės, Balkanų šalys ir valstybės, kurios nėra ES narės.
Bet ir nesame tiek novatoriški, kad pabėgtume iš taip vadinamų vidutinių pajamų spąstų. Tik pagalvokite, Estijoje dirba keliolika kartų mažiau imigrantų iš trečiųjų šalių, nei Lietuvoje. Keliolika kartų! Nes Estija yra aukštųjų technologijų šalis, o mes nesame.
Ar galime pakeisti dvigubai nelaimingą Lietuvos regioninės politikos tėkmę: iš mažesnių miestelių į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, o iš Lietuvos – į turtingesnes šalis? Paradoksalu, bet Lietuvai atsiranda gerų galimybių, stojant visos ES ekonomikai. PIP Lietuvos regioninei politikai.
To Europos Parlamento Regionų plėtros komiteto, kuriame nesilanko W.Tomaszewskis, pirmininkas Younousas Omarjee iš Prancūzijos teigia, kad ES regioninės politikos artimiausioje ateityje laukia trys pagrindiniai iššūkiai: plėtros, klimato kaitos ir demografijos. Aš dar pridėčiau stojančią ES ekonomiką. Bet tikslas išlieka tas pats: kad ir ES centre, ir provincijoje, ir šiaurėje, ir pietuose, ir rytuose, ir vakaruose gyvenantys žmonės galėtų mėgautis vienoda gyvenimo kokybe.
Keturi drambliai kambaryje
ES savo gyvenimą ir pinigus planuoja septynerių metų perspektyvomis. Dabar gyvename 2021-2027 m. laikotarpyje. Bet jau prasideda 2028-2034 m. ES finansinės perspektyvos planavimo darbai (jau bandant numatyti ir Ukrainos tapimą ES nare). Jie tuoj prasidės ir Europos Parlamento Regionų plėtros komitete, ir Europos Komisijos generaliniame regionų ir miestų plėtros komitete DG Regio. Taigi svarbu į naująją Europos Parlamento ir Europos Komisijos kadenciją ateiti jau žinant, kokie receptai suveiktų Lietuvos apskritims.
ES ekonomika stipriai stagnuoja, nes išgyvename energijos išteklių transformaciją (nuo Putino dujų vamzdžio prie atsinaujinančios energijos) ir kvailą (mano manymu) Europos centrinio banko (ECB) fiskalinę politiką. Kol ECB tebekankina Europos verslą ir paprastus paskolų turėtojus žiauriomis palūkanų normomis, JAV dar 2022 m. paskelbė Atiinfliacinį aktą, kuris padėjo pritraukti 640 mlrd. eurų į puslaidininkių, baterijų, švariųjų technologijų ir bioekonomikos sektorius. To pasėkoje JAV BVP auga 5 procentais, o ES BVP – vos 1 procentu.
Dar turime Kinijos drakoną, kuris priemonių nesirenka ir grasina mūsų ekonomikai ne tik pigiomis prekėmis, bet ir žaliosiomis technologijomis (jos pigesnės ir dažnai netgi kokybiškesnės už europietiškas). Taigi ES neišvengiamai reikės didinti paramą savo verslui. Galimybė Lietuvai.
ES išgyvena didžiulius demografinius pokyčius. Esame senstantis ir nykstantis regionas. Tikras Senasis Kontinentas. Bet Lietuvoje gyventojų daugėja! Turime apie 200 tūkstančių Ukrainos, Baltarusijos ir kitų valstybių piliečių, tačiau grįžta ir mūsiškiai.
Atvirai, neįsivaizduoju, kaip Vyriausybė galėjo išleisti pusę milijonų eurų vizijos „Lietuva 2050” kūrėjams, jeigu tie numatė, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens vos 2,2 mln. žmonių ir iškėlė „ambiciją“, kad stengsimės per 25 metus pasiekti (Sic!) 2,3 mln. Pagal pastarųjų metų tendencijas, Lietuvoje jau 2030 m. gyvens dainose apdainuoti 3 milijonai. Auganti Lietuva – atsirandančios naujos galimybės verslui ir viešosioms paslaugoms.
Klimato kaita, nepaisant mūsų diskusijų apie tai, kiek ji tikra ir kas ją lemia, vyksta. Tą liudija miškų gaisrai, potvyniai ir sausros. Galiausiai, turtėjanti žmonija nebenori kvėpuoti dūmais ar maudytis plastiko jūrose. Todėl Žaliasis susitarimas (taip ir tik taip reikia versti ir įgyvendinti ES iniciatyvą Green Deal) bus smarkiai peržiūrėtas, bet tęsis. Ir plėsis, nes, kaip minėjau, ir JAV, ir Kinija stipriai investuoja į žaliąją ir mėlynąją (jei kalbame apie tvarų vandenynų valdymą) ekonomiką. ES ir toliau skirs milžiniškas lėšas šiai sričiai, o Lietuva tikrai turi, ką pasiūlyti. Dar viena galimybė.
Artėjame prie naujo didelio ES plėtros etapo. Per artimiausią dešimtmetį ES narėmis gali tapti Moldova, Sakartvelas, Bosnija ir Hercegovina ir Ukraina. Ši plėtra privers ES iš principo permąstyti regioninės plėtros ir žemės ūkio politikos logiką, nes vien Ukraina, didžiausia Europos valstybė pagal plotą, suvalgytų vos ne trečdalį Europos regioninės plėtros fondo (ERDF) ir Bendrosios žemės ūkio politikos fondų lėšų. Bet Lietuvai čia atsiveria naujų, mums artimų rinkų, ir ES finansuojamų konsultavimo projektų galimybės.
Produktyvumas, Investicijos, Paslaugos, – štai kas yra PIP formulė Lietuvos regionams gaivinti.
Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ neseniai paskelbė įdomų dokumentą „Lietuvos ekonomikos akceleracija: strateginės gairės sparčiam augimui“. Jame kaip pagrindiniai mūsų ekonomikos iššūkiai įvardyti žemas produktyvumas ir nekonkurencinga investicinė aplinka. Nenuostabu, kad pastaraisiais metais investicijų į Lietuvą ženkliai sumažėjo. Kalbant apie regioninės politikos tikslą – užtikrinti tolygų gyvenimą visuose regionuose, būtina ne tik gerinti investicinę aplinką, bet ir išlaikyti aukštos kokybės lengvai pasiekiamas viešąsias paslaugas.
Detaliau – antroje šio komentaro dalyje.
