Gerą išsilavinimą nesunku apibrėžti aukštosios mokyklos absolvento įgytomis mokslinėmis ir profesinėmis žiniomis, įgūdžiais, taip pat sėkmingai karjerai būtinomis socialinėmis kompetencijomis bei asmeninėmis savybėmis. Geras išsilavinimas paprastai matuojamas sėkmingu įsidarbinimu, darbdavių atsiliepimais, taip pat paties absolvento pasitenkinimu savo studijomis ir įgytų kompetencijų pritaikymu.
Aukštosios mokyklos taip pat yra ir mokslo įstaigos, todėl jų veiklos kokybė matuojama ir mokslo pasiekimais. Jie paprastai vertinami pagal tarptautiniu mastu reikšmingas publikacijas, mokslininkų laimėtas prestižines premijas, veiklos pasaulyje – patentais, komerciniais ir socialiniais mokslo žinių pritaikymais, humanitariniuose moksluose ir menuose – taip pat kultūros, meno kūriniais.
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos nebegalima atidėti vien dėl demografinių priežasčių.
Kad pasiektų puikių studentų lavinimo ir mokslo bei taikomosios veiklos rezultatų, aukštosios mokyklos privalo turėti tinkamai sutvarkytus studijų ir mokslo procesus, kvalifikuotą personalą, geras buitines studijų sąlygas, mokslo laboratorijas, pakankamą finansavimą. Dar viena akivaizdi aukštojo mokslo kokybės sąlyga – studijoms tinkamai pasirengę ir motyvuoti studentai. Taigi aukštojo mokslo kokybę galima apibūdinti ir įvesties bei proceso kategorijomis – studentų ir dėstytojų kompetencijos, kokybiškos studijų programos, veiksmingi dėstymo metodai, vidinė (institucinė) kokybės užtikrinimo sistema, aukštosios mokyklos valdymas ir vadyba, kokybiška studijų ir mokslo bazė.
Reikšminga aukštojo mokslo kokybės dimensija – visos aukštojo mokslo sistemos valdymas, susijęs su kvalifikacijų bei mokslinių tyrimų poreikio prognozavimu, išteklių paskirstymu, aukštojo mokslo posistemių bei sričių subalansavimu, išorine aukštojo mokslo kokybės priežiūra, visos sistemos bei atskirų institucijų tarptautinio konkurencingumo skatinimu.
Kokie aukštojo mokslo atnaujinimo veiksmai numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane?
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane ir su juo suderintuose dokumentuose suplanuota smarkiai atnaujinti doktorantūrą ir jaunų tyrėjų profesinės integracijos priemones, sukurti aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir, svarbiausia, padidinti dėstytojų atlyginimus. Numatoma sukurti valstybės profesorių programą, kuri leistų į šalies aukštąsias mokyklas pritraukti išskirtinio lygio mokslininkų iš kitų šalių, taip pat numatytos priemonės į šalį pritraukti daugiau kitų šalių tyrėjų bei mokslininkų ir susigrąžinti iš šalies išvykusius talentus. ES investicinių fondų panaudojimo programose yra numatyta lėšų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimui. Atskiras Vyriausybės programos darbas skirtas bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros sistemos sukūrimui.
Plano siekis yra nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose įgyvendinimas. Ši priemonė leistų padidinti aukštojo mokslo patrauklumą ir sumažinti jame tvyrančią socialinę nelygybę. Taip pat jau artimiausiais metais planuojamas studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos patikslinimas ir socialinės paramos studenams sistemos peržiūra. Numatoma kelti aukštesnius reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Tikimasi, kad aukštesni stojimo reikalavimai paskatins pasitempti ir bendrojo lavinimo mokyklas.
Svarbų postūmį šiems procesams suteikia nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, numatančios bakalauro pakopos studijų programų trumpinimą nuo 4 iki 3 metų. Šios nuostatos taip pat skatina stambinti studijų programas, mažinti jų dubliavimąsi, studijas koncentruoti į bendrųjų akademinių kompetencijų ugdymą.
Gerą išsilavinimą nesunku apibrėžti aukštosios mokyklos absolvento įgytomis mokslinėmis ir profesinėmis žiniomis, įgūdžiais, taip pat sėkmingai karjerai būtinomis socialinėmis kompetencijomis bei asmeninėmis savybėmis.
Plane numatyta esmingai pertvarkyti aukštųjų mokyklų finansavimą – jau nuo 2019 m. pereiti prie sutartimis su aukštosiomis mokyklomis grįstos finansavimo metodikos, specialistų užsakymą tiksliau susieti darbo rinkos poreikiais, remti Lietuvos piliečių studijas stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose, pakeisti mokslinių tyrimų užsakymo, vertinimo ir finansavimo metodikas ir, kas esmingai svarbu, padidinti bazinį mokslo finansavimą.
Bus įgyvendinamas mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planas. Įstaigų tinklo optimizavimas yra suderintas su ES struktūrinių fondų investicinėmis programomis, numatančiomis pabaigti atnaujinti mokslo ir studijų institucijų infrastruktūrą, mokslinę įrangą, studentų bendrabučius, taip pat finansuoti fakultetų perkėlimus.
Stiprinant aukštųjų mokyklų mokslinį ir technologinį potencialą, suplanuota jose plėtoti inovacijų ir technologijų, tarpdisciplininius kompetencijų centrus, stiprinti universitetų ir kolegijų aplinkoje veikiančius technologijų parkus, atviros prieigos mokslinių tyrimų centrus.
Mokslo srityje dėmesys telkiamas į mokslinių tyrimų tarptautiškumo skatinimą, tarptautinio lygio infrastruktūrų vystymą.
Ko šiais veiksmais siekiama?
Programos įgyvendinimo planas numato konkrečius Vyriausybės darbų įgyvendinimo rodiklius. Studijų ir mokslo krypčių bendriausi rodikliai yra pirmos studijų pakopos absolventų, dirbančių aukštojo išsilavinimo reikalaujančiuose darbuose, procentinės dalies pokytis (nuo dabartinių 56 iki 70 proc.) ir šalies vieta pasauliniame inovacijų indekse (iš dabartinės 36 pozicijos pakilti iki 28). Prie kiekvieno plane numatyto darbo galima rasti jo siekiamą rezultatą: tai suaugusiųjų mokymosi, užsienio studentų dalies Lietuvos aukštosiose mokyklose padidėjimas; aukštesnės Lietuvos universitetų vietos tarptautiniuose reitinguose; tyrėjų nuošimčio tarp darbo rinkoje užimtų šalies gyventojų išaugimas; tarptautinėje mokslinėje spaudoje labiausiai cituojamų mokslo publikacijų dalis, patentų skaičius; mokslo ir studijų institucijų sėkmė tarptautinėse mokslo programose; privataus finansavimo pritraukimas; išaugusi socialinė parama studentams ir kt.
Kaip aukštojo mokslo atnaujinimas bus finansuojamas?
Numatytų veiksmų finansavimas yra planuojamas valstybės biudžete. 2017 m. biudžete buvo surasta lėšų padidinti biudžetinėse įstaigose dirbančių tyrėjų atlyginimams. 2018 m. valstybės biudžeto švietimo dalies projekte, kurį parengė Švietimo ir mokslo ministerija, įskaičiuotos lėšos dėstytojų darbo užmokesčio didinimui ir nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijų pakopoje įvedimo pradiniam etapui.
Aukštojo mokslo atnaujinimui ES investicinių fondų panaudojimo programose yra numatyta beveik 170 mln Eur, kurie bus panaudoti tiek dėstytojų ir tyrėjų kompetencijų kėlimui, tiek studijų programų, studijų metodų atnaujinimui, tiek moksliniams tyrimams sumanios specializacijos kryptyse, tiek doktorantūrai ir podoktorantūrinėms stažuotėms, tiek mokslo ir studijų materialinės bazės pagerinimui.
Vertinant tarptautiniu mastu, tiek Lietuvos nacionalinio biudžeto, tiek mūsų disponuojami ES investicinių fondų ištekliai nėra labai dideli. Todėl ieškoma ir kitų išteklių. Vienas iš jų - aukštosioms mokykloms patikėtas valstybės turtas. Sistemoje yra nemažai nei studijoms, nei mokslui nebereikalingų patalpų, kurių išlaikymas kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus. Šį turtą numatoma reinvestuoti į bendrabučių atnaujinimą, studentų miestelių sutvarkymą, trūkstamą mokslinę įrangą ar optimizuojamų mokslo ir studijų institucijų padalinių perdislokavimą.
Ar šiuo metu vykdomi aukštojo mokslo atnaujinimo veiksmai yra darnūs?
Pirmą kartą pradėtas vieningas bendrasis priėmimas ne tik į aukštąsias, bet ir į profesines mokyklas, kuris sudarys geresnes pasirinkimo galimybes bendrojo lavinimo mokyklų absolventams. Rengiamas naujas aukštojo mokslo finansavimo modelis, apimantis nemokamas bakalauro studijas, sutartis su aukštosiomis mokyklomis, mokslo programinio finansavimo patikslinimą. Rengiamasi studijų krypčių ir studijų programų pasiūlos peržiūrai, kuri įvyks dar šiemet ir leis gerokai sumažinti smulkių, besidubliuojančių studijų programų skaičių. Su aukštosiomis mokyklomis diskutuojama dėl studijų modelio ir metodų atnaujinimo, kuris padės studijas suintensyvinti, kur įmanoma sutrumptinti, kartu padidinant jų edukacinę vertę. Keičiamas aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas, jį perorientuojant nuo smulkmeniškos studijų programų priežiūros prie tarptautinio institucijų vertinimo. Kuriama nacionalinė žmonių išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistema, kuri leis tiksliau numatyti aukštojo mokslo absolventų poreikį. Parengti principiniai siūlymai dėl valstybinių kolegijų tinklo optimizavimo, artimiausiu laiku bus patvirtintas profesinių mokyklų tinklo optimizavimo planas.
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos nebegalima atidėti vien dėl demografinių priežasčių. Nuo 2011 metų į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojančių abiturientų skaičius sumažėjo nuo 27 tūkst. iki 17 tūkst., o 2021 m. jų liks tik apie 10 tūkst. Todėl nieko nedarant dalis mūsų aukštųjų mokyklų tiesiog sunyks. Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas turi įvykti lygiagrečiai su studijų programų pasiūlos peržiūra ir finansavimo sistemos pakeitimu, sutelkiant dėstytojų ir studentų išteklius, užtikrinant mokslo ir studijų institucijoms finansinį stabilumą. Aukštesni reikalavimai studentams turi būti įvedami kartu su parama intensyvesnėms studijoms, su nemokamo aukštojo mokslo bakalaro pakopoje įvedimu ir su „antra galimybe” tiems, kurie neįgijo aukštajam mokslui pakankamo pasirengimo.
Ir, žinoma, visi šie veiksmai turi būti suderinti su oraus darbo užmokesčio užtikrinimu dėstytojams ir tyrėjams. Juk studijų kokybė visų pirma atsiranda ten – tarp dėstytojo ir studento, jiems kartu dirbant kūrybingą studijų ir mokslo tiriamąjį darbą.
Giedrius Viliūnas yra Švietimo ir mokslo viceministras