Kas laidė minėtas replikas? Sąrašas įvairus – dvare viešėjęs Rumunijos ambasadorius Lietuvoje, Latvijos ir Estijos ministrai po neoficialių apsilankymų, Lenkijos prezidento Bronisławo Komorowskio aplinkos žmonės.
Visas šis platus geografinis spektras – neatsitiktinis. Ilzenbergo dvaras, esantis ant pat Lietuvos–Latvijos sienos, masina ir ansambliu, ir iki galo atkurtais rūmais. Nuo bet kurio geografinio kampo skaičiuojant Ilzenbergo dvaras yra Šiaurės ir Baltijos šalių centre.
Nuo Helsinkio (Suomija) iki Ilzenbergo 448 km, nuo Berlyno – 882 km, nuo Stokholmo – 565 km. Kiek siauresniais Baltijos šalių atstumais – nuo Kauno ir Rygos apie 140 km, nuo Vilniaus – 180 km.
Neoficialiai brangakmeniu tituluojamas Ilzenbergas buria ir verslo bendruomenę, vis ieškančią naujų vietų susibūrimams, ir politikus, norinčius pamatyti sutvarkytus šalies pakračius. Visa tai – ir tam tikra pakankamai aukštai iškelta pačios šalies prestižo kartelė.
Tačiau kad ir ką beplanuotum, vizijos atrodyti gražiai dūžta į dulkių kamuolius. Civilizuotai atvykti į Ilzenbergą galima nebent sraigtasparniu. Važiuojant iš Latvijos, ar nuo Vilniaus – atsiremi į 4–5 metrų pločio 3 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės baisų žvyrkelį. Įvairios institucijos jau penkerius metus tiesiog viena nuo kitos šią gėdą stumia nuo savęs.
Lietuvoje, kuri gauna milijardinę Europos Sąjungos paramą, žvyrkeliams asfaltuoti nesugeba šio mažmožio užbaigti. Politikai ir už kelių tiesimą atsakingų institucijų vadai pažadėjo per kelerius metus išasfaltuoti apie 600 km kelio ruožų. Minėta, kad šiems darbams skirta apie 70 mln. eurų.
Neabejojame, kad už susisiekimą atsakingos institucijos turi pasitvirtinusios ir metodikas, ir formules, kaip tokie asfaltuotini keliai atrenkami. Tačiau tarp popierinių rodiklių (gyventojų skaičiaus, eismo intensyvumas ar visuomenės prašymai) sveiko proto nedaug.
Paradoksalu, tačiau tuo pačiu metu į kitus niekuo neišsiskiriančius kaimelius paraleliai nutiesti du asfaltuoti keliai. Protingumo kriterijus šiuo atveju, panašu, negalioja. Galime svarstyti, kad kai aiškių kriterijų nėra, kelininkų „taip“ ar „ne“ gali lemti įtakingų Seimo politikų prašymai, įtakingų merų dejonės ar šiaip „garsus“ bendruomenės rėkimas.
O kol kas Vakaruose baigęs mokslus jaunimas, grįžęs į gimtąsias Rokiškio vietas, kelis kartus nedviprasmiškai perklausia – norime grįžti, norime kurtis, tačiau tikrai ne dulkių nusėtuose laukuose. XXI amžiuje žvyrkelių nėra nei Anglijoje, nei Suomijoje. Kodėl mes tai turėtume pakęsti Lietuvoje?
Taigi dulkių kamuoliais bandome nustebinti Europą, tačiau ar vyžos, naginės, spragilai ir plaučių ligos yra tikrai tai, ko reikia?
Gintaras Bingelis yra Ilzenbergo dvaro Rokiškio raj. vietininkas.
