Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gintaras Pociūnas: Deficito laikai senjorus išmokė pasitenkinti mažu, kokius įpročius turėsime mes?

Dauguma žmonių su pinigais geriausiai moka atlikti du veiksmus: juos uždirbti ir išleisti. Ir paprastai kuo daugiau uždirba, tuo daugiau ir išleidžia. Nuolatinio deficito laikai sovietinės epochos gyventojus pripratino gyventi kukliai. Tačiau kur kas daugiau neaiškumų kyla dėl dabartinių Y ir Z kartų senatvės, nes jos pasižymi intensyviu vartojimu ir kaip niekas kitas yra linkusios gyventi šia diena.
Gintaras Pociūnas
Gintaras Pociūnas / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Pensija Pinigai

Uždirbti – išleisti

Reliatyvumo teoriją suformulavęs žymusis fizikas Albertas Einšteinas yra pasakęs, kad yra kvailystė daryti tuos pačius dalykus ir tikėtis kitokių rezultatų. Todėl nekeičiant savo elgesio su pinigais, nelabai džiugins ir su laiku kylančios pajamos. Nes kartu su jomis kils ir išlaidos, o rezultatas, tikėtina, bus skurdas.

Galima įvardyti tris pagrindinius būdus, kaip žmonės elgiasi su savo pinigais. Pirmasis ir pats elementariausias yra pinigus uždirbti bei juos išleisti. Deja, jei toks įprotis išliks visam gyvenimui, žmogus rizikuoja susidurti su skurdu tuomet, kai nieko uždirbti jau nebegalės, o valstybė, tikėtina, neišgalės jam suteikti oraus ir įprastus poreikius atitinkančio pragyvenimo šaltinio.

Antrasis būdas yra ne tik pinigus uždirbti, leisti, bet ir juos taupyti. Vis dėlto, jei taupoma be konkretaus tikslo, tokios „nežinia kam“ skirtos santaupos kelia pagundą jas išleisti įsigyjant kelionę, automobilį ar kitą geidžiamą produktą, paslaugą. O tai savaime privestų prie pirmojo scenarijaus.

Jei nenorima dirbti visą gyvenimą, o nustojus dirbti leisti sau įprastą gyvenimo būdą, trečiasis būdas yra kuo anksčiau išsiugdyti įprotį įdarbinti, kitaip tariant, investuoti dalį uždirbamų pinigų.

Pasiryžimas draustis ir taip išsaugoti santaupų „status quo“ tampa paprastas, kai žmonės įsivertina galimus praradimus.

Pilkosios gyvenimo scenarijaus dėmės

Žmonės paprastai nelinkę galvoti apie tai, kad gali susižeisti, susirgti, netekti turto, bet jei tai įvyksta, turimos santaupos gali būti greitai išnaudotos. Todėl net ir kaupiant tam tikrą savo finansinį rezervą, reikėtų pasirūpinti finansinėmis apsaugomis: sveikatos, gyvybės, nelaimingų atsitikimų, turto draudimu tam atvejui, kad nutikus nelaimei netektų išnaudoti kaupiamų ar investuojamų pinigų.

Jeigu nutiktų nelaimė finansinė injekcija iš turimų draudimo produktų padėtų atsigauti, ir net sunkmečio laikotarpiu išlaikyti santaupas nepaliestas, priešingu atveju, žmogui taupyti tiesiog tektų pradėti nuo pat pradžių, o iš naujo tą daryti laiko gali ir nepakakti.

Pasiryžimas draustis ir taip išsaugoti santaupų „status quo“ tampa paprastas, kai žmonės įsivertina galimus praradimus.

Kartų skirtumai

Vidutinei infliacijai sudarant 2-3 proc. per metus, namuose laikomos ar tiesiog banko sąskaitoje padėtos santaupos per porą dešimtmečių gali nuvertėti apie 30-40 proc. ir tai paprastai baugina labiausiai. Efektyviausias būdas nuo to apsisaugoti yra investuoti pinigus. Čia ir išryškėja kartų skirtumai, nes dažniausiai jauni žmonės nori labai greitai, čia ir dabar, tapti turtingi, elgiasi rizikingai, daro klaidas, o jei praranda pinigus – netenka ir noro investuoti.

Nepaisant to, kiek metų jums yra, pradėkite nuo konservatyvių įrankių: kaupiamojo gyvybės draudimo ar investicinio, pensijų fondų, kur kiekvieną mėnesį atsidėsite tam tikrą pinigų sumą, jie kaupsis. Galėsite pasinaudoti mokesčių lengvatomis, skatinamosiomis priemonėmis ir taip auginsite finansinį rezervą. Natūrali baimė investuoti netinkamu laiku, bet kalbant apie ilgalaikį periodinį investavimą, po 15-20 metų žmogus jau bus dideliame pliuse.

Nepaisant to, kiek metų jums yra, pradėkite nuo konservatyvių įrankių.

Vienu svarbiausių savo finansinių tikslų gyvenime galime nusimatyti laiką, kuomet nebedirbsime. Vyresnei kartai yra paprasčiau susitaikyti ir gyventi iš 200-300 eurų „Sodros“ pensijos, galbūt patiems užsiauginti daržovių ir panašiai. Ši karta įpratusi prie nepritekliaus, nes sovietmečiu stovėjo eilėse prie dešrelių ar norėdami nusipirkti buities rakandą, o sienos į Vakarų pasaulį buvo uždarytos. Kalbant apie dabartinę visuomenę, aš iš tiesų neįsivaizduoju, kaip žmonės gyvens, jeigu jie nepradės rūpintis investavimu. Nes dabartiniai žmonės, Z ir Y karta yra labai vartotojiški, nori viską gauti čia ir dabar bei gyventi šia diena.

Aš ir pats nemėgstu žodžio pensija, nes jis asocijuojasi su tuo, kad esu senas, ligotas, pavargęs, o gyvenimas neteikia džiaugsmo. Tačiau tą žodį galime pakeisti į atostogos ir patys nuspręsti, kada į jas išeisim. Tai tikrai gali būti atostogos, jei tapsime ne tokia vartotojiška visuomene, kuri ne tik norės uždirbti kuo daugiau pinigų, bet ir mokės su jais protingai elgtis.

Gintaras Pociūnas yra finansų ekspertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų