Gintaras Sarafinas. Ateityje galėsime siūlyti nors ir po 10 tūkst. eurų stipendijas

Priminsime, kad 2022 m. chemijos valstybinį brandos egzaminą laikė 1090 dvyliktokų (iš 25 tūkst. abiturientų), fizikos – 2170, o informacinių technologijų – 2580, bet po poros metų 2022-uosius mes prisiminsime su nostalgija, kaip puikius metus, kai jaunuoliai dar stipriai domėjosi ir mokėsi fizikos, chemijos ir IT. Nors ir tada skaičiai buvo apgailėtini.

Bet jau nuo šių metų fizika, chemija ir informacinės technologijos stumiamos į visiškas paraštes.

Pereikime prie konkrečių faktų. Apklausus dešimtis gimnazijų akivaizdžiai matyti, kad absoliučioje daugumoje jų stipriai mažėja besimokančiųjų fizikos, biologijos ir ypač informacinių technologijų (kai kur net 2–3 kartus).

Pavyzdžiui, Biržų „Saulės“ gimnazija. Joje dėl naujų tvarkų besimokančiųjų fizikos sumažėjo 25 proc., informacinių technologijų – 37 proc., biologijos – ketvirtadaliu, chemijos – 3,9 karto.

Arba Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija Kaune. Joje besimokančiųjų fizikos sumažėjo 15 proc., biologijos – 23 proc., o chemijos ir informacinių technologijų – beveik per pusę.

Dar vienas iškalbingas atvejis – Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija. Joje besimokančiųjų fizikos sumažėjo 10 proc., biologijos – 36 proc., chemijos – daugiau nei dvigubai, o IT – daugiau nei 3,5 karto.

Na ir dar viena mokykla – Marijampolės Sūduvos gimnazija. Joje besimokančiųjų biologijos sumažėjo 15 proc., chemijos – beveik dvigubai, fizikos – 2,5 karto, o informacinių technologijų – daugiau nei 2,5 karto.

Jau netrukus į aukštąsias ateis daugybė jaunų žmonių, kurie fiziką, chemiją ar IT baigė mokytis dešimtoje klasėje.

Ir tokių atvejų daugybė.

Štai taip mes siekiame tapti aukštųjų technologijų šalimi, štai taip skatiname stoti į inžineriją, IT ar gamtos mokslų studijų programas. Ir visa tai įvyko tiesiog žaibiškai. Aukštosios mokyklos, jų dėstytojai jau ir iki šiol skundėsi, kad jaunuoliai dažnai neturi elementarių fizikos, chemijos, informacinių technologijų pagrindų. Dabar tų neturinčiųjų bus dar daugiau. Jau netrukus į aukštąsias ateis daugybė jaunų žmonių, kurie fiziką, chemiją ar IT baigė mokytis dešimtoje klasėje.

Jau ir iki šiol verslas ir darbdaviai dūsavo dėl kolosalaus inžinierių ir technologijų specialistų trūkumo, dėl tris kartus sumenkusio stojančiųjų į inžineriją skaičiaus, bet iš tiesų tai dar buvo nuostabūs skaičiai. Po dvejų metų jie bus daug mažesni. Ir studentams galima bus siūlyti nors ir po 10 tūkst. eurų stipendijas, tiesiog nebus kam jų paimti. Nes jeigu žmogus vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse nesimokė fizikos ir IT, o matematiką buvo pasirinkęs B lygiu, natūralu, jis nei į inžineriją, nei į technologijų studijų programas nestos.

Valstybė tiesiog užprogramavo nuolatinį ir ilgą daugybės svarbių specialistų trūkumą. Darbdaviai bei asociacijos galės metų metais vaikščioti aplink Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, klausytis jos vadovybės pažadų ir išvedžiojimų, linguoti galvomis, bet situacijos ir vaizdo tai nepakeis. Nes išjudinti giluminiai pamatai ir pagrindai.

Ir studentams galima bus siūlyti nors ir po 10 tūkst. eurų stipendijas, tiesiog nebus kam jų paimti.

Tad kas gi atsitiko?

Prieš 2,5 metų švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius pradėjo kalbėti apie pokyčius vidurinio ugdymo sąrangoje, apie tai, kad gimnazijose reikėtų atsisakyti B lygio kursų, esą dešimtokai turėtų tikslingiau rinktis disciplinas vyresnėse klasėse. Taigi, šen bei ten buvo pristatinėjamos idėjos, kažkokie projektai, bet viskas nuolat keitėsi (šiaip jau pirminė idėja nuo dabartinės realybės skiriasi stulbinamai), buvo aiškinama, kad naujoji tvarka įsigalios, rodos, nuo 2025-ųjų.

Iš tiesų dar pernai kovo pradžioje mokyklų administracijos ir mokytojai nežinojo, nei kas bus, nei kaip veiks, nei kaip bus sugrupuotos atskiros disciplinos. Dar labiau sutrikę jautėsi mokiniai ir jų tėvai. Vidurinio ugdymo aprašas atėjo apskritai tik balandžio pabaigoje.

O tada prasidėjo. Skubama buvo tarsi akis išdegus, apie pasekmes visai negalvojant. Nesuderinus su mokyklų bendruomenėmis, nuspręsta kardinaliai keisti sistemą: iki 2023 metų vyresnių klasių gimnazistai įvairias disciplinas galėjo mokytis tiek A, tiek B lygiu, o štai dabartiniai vienuoliktokai tokios galimybės neteko – jie A ir B lygiu gali mokytis tik matematiką ir lietuvių kalbą. O likusias disciplinas – tik A lygiu. Taigi, anksčiau paprastoje vidutinio dydžio gimnazijoje viena grupė (tai yra maždaug 18 mokinių) chemijos mokydavosi A lygiu, o kita grupė (dar 18 mokinių) – B lygiu, o dabar vietoje 36 chemijos besimokiusių mokinių liko 18–20 chemijos A lygiu besimokančių gimnazistų. Maždaug 100–120 vienuoliktokų tokioje mokykloje chemijos apskritai nesimoko.

Dar liūdnesni virsmai įvyko su informacinių technologijų disciplina. Anksčiau tikrai daug jaunuolių A lygiu rinkdavosi mokytis biologiją arba fiziką, o informacines technologijas pasirinkdavo mokytis B lygiu. Nes suprato, kad ateityje to tikrai prireiks. Bet kai nebeliko galimybės IT mokytis B lygiu, daugybė gimnazistų šios disciplinos apskritai atsisakė, nes IT A lygis jiems nepatrauklus, mat tai yra programavimas. Vadinasi, mokyklose besimokančiųjų IT sumažėjo 2 kartus.

„Mes, tai yra Mokyklų vadovų asociacija, įspėjome Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie galimas neigiamas naujovės pasekmes. Sakėme, kad informatika, būdama viename pasirinkimų bloke su biologija, jai pralaimės, todėl sumažės besimokančiųjų IT. Mes informavome, kad dalies disciplinų pozicijos susilpnės, taigi sumažės jas besirenkančių mokinių skaičiai. Bet į mūsų pastabas neatsižvelgta ir politinis sprendimas priimtas. O viso šio pokyčio tikslai mums nebuvo paaiškinti“, – teigia Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.

Beje, įvedus naująją tvarką ir nebelikus galimybės daugelio disciplinų mokyti B lygiu, rimtas smūgis suduotas mokytojams dalykininkams – jų krūviai, o kartu ir atlyginimai sumažėjo.

Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras buvo perskaitytas per Žinių radiją