O mes panagrinėkime, ką liudija pastarųjų metų valstybinių brandos egzaminų tendencijos. Pasirodo, daugybėje gimnazijų nuo 10 iki 50 proc. visų abiturientų apskritai nelaiko lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų, nors nuo šiemet jie yra lemtingi. Ir būtent nuo jų priklausys ar jaunuolis galės įstoti į aukštąją mokyklą Lietuvoje, ar ne.
Pernai tik devyniose gimnazijose iš maždaug 360 visi abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Pakartosiu: devyniose iš 360-ies. O lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pernai visi abiturientai laikė tik 25-iose iš 360-ies gimnazijų.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. iš 27 479 abiturientų matematikos VBE laikė tik 16 520 (tai yra 60,12 proc. visų dvyliktokų), o lietuvių kalbos VBE – 17 362 (tai yra 63,15 proc. visų abiturientų). Kiti net nebandė laikyti šių egzaminų, nors jie nuo šių metų tapo privalomi visiems, siekiantiems aukštojo mokslo.
Kalbant tiesmukai, abiturientų, kurie baigė gimnazijas nelaikydami valstybinių brandos egzaminų, gimnazijos baigimo pažymėjimas tėra popierėlis, kad jie „išklausė kursą“.
Kalbant tiesmukai, abiturientų, kurie baigė gimnazijas nelaikydami valstybinių brandos egzaminų, gimnazijos baigimo pažymėjimas tėra popierėlis, kad jie „išklausė kursą“. Ir jų ateitis tampa labai komplikuota.
Šitai patvirtina ir Nacionalinės švietimo agentūros duomenys, pagal kuriuos net 5945 abiturientai, arba 30 proc. visų 2023 m. gimnazijas baigusių abiturientų, niekur nestojo arba nebuvo priimti: nei į aukštąsias mokyklas, nei į profesines. Panaši ir ankstesnių metų statistika: 2022 m. vėlgi 5970 jaunuolių niekur nebuvo priimti studijuoti arba niekur net nebandė stoti. 2021 m. tokių jaunuolių buvo 32 proc., 2020 m. – 34 proc., 2019 m. ir 2018 m. – po 35 proc. visų abiturientų.
Tiesa, čia svarbus vienas niuansas: iki šiol kai kuriems abiturientams net ir su vienu išlaikytu valstybiniu brandos egzaminu ar su neigiamais kai kurių egzaminų įvertinimais pavykdavo prasprūsti į aukštąsias mokyklas, kitaip tariant, jie galėdavo patekti į mokamas studijų vietas. Bet šiais metais tokios galimybės nebeliko: norint patekti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas teks būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus.
Taigi pokyčiai – išties dideli. O kas gresia gimnazijoms, kurios vaikų neišmoko svarbių disciplinų, arba toms, kurios neleidžia abiturientams laikyti vieno ar kito valstybinio brandos egzamino? Pasirodo, didelėms gimnazijoms negresia niekas. Jos ir toliau sėkmingai gyvuos, imituodamos ugdymą. Jeigu kas ir gresia, tai tik mažosioms gimnazijoms, bet ne dėl egzaminų, o dėl mažo mokinių skaičiaus. Nes Lietuvoje švietime svarbiau yra kiekybė, o ne kokybė.
Mokyklų vadovai sutaria, kad gera gimnazija yra ne ta, kurios tik 15 ar 20 proc. visų abiturientų leidžiama laikyti valstybinius egzaminus, o ta, kurios pedagogai nepabijojo parodyti, ko visi jų mokomi abiturientai išmoko per dvylika ar ketverius mokymosi gimnazijoje metus.
Iš tikro labai jau nesolidžiai ir net nerimtai atrodo tokie atvejai, kai iš 101 Jonavos Senamiesčio gimnazijos abituriento matematikos VBE laikė tik 49,5 proc., o lietuvių kalbos – 70,3 proc., arba iš 149 Marijampolės Sūduvos gimnazijos abiturientų matematikos VBE laikė tik 36,2 proc. abiturientų, o lietuvių kalbos VBE – tik 69,1 procento.
Žiežmarių gimnazijos direktorė Eglė Raudeliūnienė būtent ir patvirtina, kad visai ne mokyklos dydis lemia kokybę. Jos žodžiais, gera gimnazija gali būti ir maža gimnazija, teturinti 15 abiturientų, kurie visi laiko ir sėkmingai išlaiko tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos, tiek ir kitų dalykų valstybinius brandos egzaminus.
Merkinės V.Krėvės gimnazijos direktorei Reginai Sakalauskienei taip pat kliūva išplitęs ydingas elgesys kai kuriose gimnazijose, kai dvyliktokams tiesiog neleidžiama ar patariama nelaikyti valstybinių brandos egzaminų.
„O kokią moralinę teisę turi mokytojas ar mokyklos direktorius neleisti, uždrausti laikyti egzaminą? – retoriškai klausia R.Sakalauskienė. – Tai mokinio teisė rinktis tokius egzaminus, kurių jam reikės ateityje.“
Bet kai kurios mokyklos taip tiesiog bando paslėpti savo darbo broką. Nors šiemet lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų laikymas yra lemtingi, nes tik juos išlaikius bus galima įstoti į aukštąsias mokyklas, bet jau aišku, kad šiuos egzaminus šiemet laikys panašiai jaunuolių kaip ir pernai.
Šis Gintaro Sarafino komentaras perskaitytas per Žinių radiją
