Gintaras Sarafinas. Matematika sunkiai įveikiama disciplina tampa ir ministerijai

O dabar konkrečiai. Taigi, Vilniaus savivaldybė labai aiškiai paskelbė, kad šiuo metu sostinėje stinga maždaug 900 švietimo specialistų, iš jų 350 mokytojų, ir daugiau nei 500-ų pagalbos mokiniui specialistų.

Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prieš 6 dienas informavo, kad visoje Lietuvoje, taigi teoriškai ir įskaičius Vilnių, pedagogų trūkumas siekia 300-us. Vadinasi, kažkas meluoja.

Nežinia, kada Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai praeis noras neigti problemas. Nes jeigu jas neigi, tai ir nesprendi. O kai nesprendi, tai jos kaupiasi ir didėja.

Klerkai teigia, kad skirtingos platformos rodo skirtingus trūkstamų pedagogų skaičius. Ir pavyzdžiui jų neįtikina sistemos www.dirba.lt rodomi skaičiai, kad Lietuvoje ieškoma kone 2800 mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų.

Na bet tokiu atveju nėra sunku tiesiog patiems pasitikrinti, kiek mokytojų šiuo metų ieško skirtingos mokyklos.

Štai šią savaitę atsidarome Vilniaus Antakalnio gimnazijos interneto svetainę ir skyrelyje „Laisvos darbo vietos“ matome, kad ši mokykla dabar ieško 6 specialistų, tarp jų ir matematikos mokytojo, ir lietuvių kalbos mokytojo, ir specialiojo pedagogo, ir kitų.

Lendame į kitos mokyklos svetainę. Tarkime, ne Vilniaus, o Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnaziją. Ir matome, kad ši mokykla šiuo metu ieško ikimokyklinio ugdymo mokytojo, lietuvių kalbos mokytojo, matematikos mokytojo, socialinio pedagogo ir specialiojo pedagogo. Iš viso 5 specialistų. Taigi vos dvi mokyklos, o kartu jos ieško 11 specialistų.

Keliaujame toliau. Kauno Pilėnų progimnazija. Šiuo metu ieško lietuvių k. mokytojo, anglų kalbos mokytojo, informatikos mokytojo, matematikos mokytojo, taip pat mokytojo padėjėjo. Dar vienas pavyzdys – Vilniaus Gabijos gimnazija. Šiuo metu ieško rusų kalbos mokytojo, matematikos mokytojo, specialiojo pedagogo ir socialinio pedagogo.

Penktas pavyzdys – Grigiškių „Šviesos“ gimnazija. Šiuo metu ieško direktoriaus pavaduotojo, matematikos mokytojo, fizikos mokytojo, logopedo, profesinio orientavimo specialisto. Taigi paminėjome penkias mokyklas, o jos ieško 25 mokytojų ir specialistų. Ir ta informacija randama labai greitai ir paprastai.

„Už mokytojų ir darbuotojų komandos formavimą yra atsakingi visų pirma mokyklų vadovai ir savivaldybės vadovai“, – teigia švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius. Nuostabu, kad taip kalba žmogus, atsakingas už pastarojo laikmečio reformas bendrajame ugdyme, už itin prastą pasirengimą toms reformoms, ir už tai, kad dėl tų neparengtų reformų dalis mokytojų ir palieka mokyklas.

Važiuojama ant senų idėjų, kurios daugiausia paremtos stipendijomis. Bet tai jokio proveržio per pastaruosius dvejus metus nepadarė.

Kartu tai tas pats žmogus, kuris prieš pusmetį teigė, kad mokytojų trūkumo prblemos Lietuvoje apskritai nėra ir jų stinga mažiau nei 80, o kai buvo prikišamai parodyta, kad vis dėl to yra ir labai didelė problema, ėmė kalbėti, kad „mokytojų poreikis yra ne tik Lietuvos problematika, bet viso pasaulio“. Kitaip sakant, nesunku ir užversti, ir atversti.

Na, o ką mokykloms su visu tuo daryti? Šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nepasiūlė jokių naujų priemonių nei įrankių mokytojų trūkumo problemai spręsti ir jaunuolių skatinimui rinktis pedagogikos studijas. Kitaip tariant, važiuojama ant senų idėjų, kurios daugiausia paremtos stipendijomis. Bet tai jokio proveržio per pastaruosius dvejus metus nepadarė.

Be to, ministerija pedagogikos studijas jaunus žmones skatina rinktis savo interneto svetainėje, kurios mokiniai tikrai neskaito ir net nežino, kad tokia yra. O kitų priemonių ir kanalų švietimo strategai nesirenka. Mokyklose to niekas nepasakoja. O pačios problemos, kaip žinome, nėra linkusios spręstis. Geriau viską užmesti mokyklų vadovams ant pečių. Mes prikiauliname, o jūs sukitės, kaip išmanote.

Ir paskui vis stebimės, kodėl tas mūsų švietimas regresuoja.

Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras perskaitytas per Žinių radiją