„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gintaras Sarafinas. Renkantis studijų kryptį paviršutiniškumas nepasiteisina

Jau birželio 1 d. prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki liepos 24 d. Šiais metais studijų programas bendrajam priėmimui siūlo 14 universitetų (11 valstybinių ir 3 nevalstybiniai) ir 18 kolegijų (12 valstybinių ir 6 nevalstybinės). Studijuoti valstybės lėšomis numatoma priimti tiek pat kaip ir pernai – 12,7 tūkst. pirmakursių: 8,6 tūkst. į universitetus ir 4,1 tūkst. į kolegijas.
Gintaras Sarafinas
Gintaras Sarafinas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Atkreiptinas dėmesys, kad daugybės Lietuvos abiturientų įsivaizdavimas apie profesijas, studijų programas ir pačias studijas universitetuose drastiškai skiriasi nuo realybės.

Aukštosios mokyklos pastebi, kad nemaža dalis jaunuolių tiek profesiją, tiek studijų programą renkasi labai paviršutiniškai ir padaro nemažai klaidų, turinčių didelės įtakos jų perspektyvoms. Ypač dažna klaida yra ta, kad dvyliktokai studijas renkasi pagal studijų programos pavadinimą. O mūsų universitetai ir kolegijos jau tikrai išmoko kurti įspūdingus ir pagavius studijų programų pavadinimus. Ir kartais užlanksto taip stipriai, kad nelabai suprasi, ko apskritai joje mokoma ir koks jos turinys.

Betgi skamba labai išdidžiai, beveik užburiančiai. Prikabini tokių žodžių, kaip „inovacijos“, „industrijos“, „komunikacijos“, „kūrybinės“, „strateginės“, „medijos“, „multimedijos“ ar „antreprenerystė“, ir studijų programa nušvinta visai kitomis spalvomis. Ir jaunuoliai į jas plūsta, manydami, kad vien tai savaime suteiks progresyvumo.

Dar viena grubi klaida – įsitikinimas, kad jeigu aukštoji mokykla nereikalauja išlaikyti tam tikrų dalykų valstybinių brandos egzaminų, tai tų dalykų ir studijuojant nereikės. Dažnu atveju paaiškėja, kad reikės.

O bene dažniausia klaida yra susijusi su tuo, kad didelis nuošimtis Lietuvos abiturientų visai nepasidomi, ko jie mokysis pirmame, antrame ir trečiame kursuose įstoję į savo svajonių studijas. Paprastai jie turi savo įsivaizdavimą, o jis nuo realybės labai skiriasi.

Cituojame.

„Kai kurių jaunuolių studijų pasirinkimas primena klaidžiojimą, – teigia Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Eugenijus Valatka. – Pavyzdžiui, dalis stojančiųjų į Aplinkotyrą ir aplinkosaugą linkę manyti, kad jų studijų esmę sudarys biologija, o tiksliųjų mokslų disciplinų tai jau tikrai nebus. Tačiau iš tikro ir šioje, ir daugelyje kitų panašių studijų programų daug matematikos, chemijos, fizikos.“

Veidai nutįsta ir kai kuriems įstojusiesiems į renginių inžineriją: jie svaigsta apie pramogas ir kūrybiškumą, o du trečdalius paskaitų pirmame ir antrame kurse sudaro tokios disciplinos, kaip algebra, diferencialinis ir integralinis skaičiavimas, fizika, tikimybių teorija ir matematinė statistika, mechanika, elektrotechnika ir elektronika.

Dar viena citata.

„Kartais žvelgiant į jaunus žmones matyti paviršutiniškumas, matyti, kad jiems stinga rimtesnio požiūrio į profesijos ir studijų programos pasirinkimą. Tarkime, stodami į veterinarinę mediciną jie mano, kad joje nereikės nei chemijos, nei fizikos, tad vėliau išsigąsta pamatę, kokio lygio paskaitos ir atsiskaitymai pas mus būna studijuojant veterinariją, kiti būna susiformavę vaizdinį, kad veterinarija – tai tik kačiukų ir šuniukų gydymas, ir labai nustemba, kad reikia žengti į mėšliną tvartą ir gydyti ne tik smulkiuosius gyvūnus, bet ir žirafas, kiaules ir arklius.

Taigi, prieš bet kur stojant reikia atlikti rimtus namų darbus ir giliai pasidomėti, ką studijuosi, kaip vyks studijos, ir apskritai pamąstyti, ką ketini veikti jas baigęs“, – kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis.

Ir iš tiesų aukštųjų mokyklų čia niekaip neapkaltinsi, kad jos manipuliuoja, perspaudžia ar slepia informaciją nuo jaunų žmonių. „Praktiškai visos aukštosios mokyklos interneto svetainėse skelbia ne tik labai detalius studijų programų aprašymus, bet ir tai, ką studentai konkrečiai studijuoja pirmame, antrame, trečiame ar ketvirtame kursuose. Viskas kaip ant delno. Ir ne tik tai: mūsų universitetas viešai skelbia ir dėstytojus, kviestinius lektorius, ir atsiliepimus, taip pat ir tai, ką sugebėsi baigęs tam tikrą studijų programą“, – paaiškina KTU rektorius Eugenijus Valatka.

Svarbu tai, kad daug kartų minėtas nepasidomėjimas, nepasigilinimas dažnai baigiasi ne vien nusivylimu, nutinka, kad ir studijas tenka mesti. Lietuvoje po pirmo kurso studijas meta vidutiniškai 15–16 proc. jaunuolių, o kai kuriose kolegijose ar universitetų fakultetuose – net 22–25 procentai. Ir mūsų išvardinti faktai yra viena pagrindinių to priežasčių. Iš tikro mūsų šalis išsiskiria gana aukštu studentų nubyrėjimu. Nes, pavyzdžiui, Anglijos universitetuose kasmet vidutiniškai nubyra tik apie 6 proc. studentų.

Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras perskaitytas per Žinių radiją

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau