Gintaras Sarafinas: Švietimo chaoso kalneliai

Fiasko. Šis žodis labiausiai atspindi ir tinka apibūdinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiruošimą savo pačios reformų ir naujovių įgyvendinimui. Tokio plaukiojimo ir abejingumo jau seniai neteko matyti.

Na, atrodytų, mat ją bala tą ministeriją, tegul ji sau klejoja, bet nuo jos sprendimų labai stipriai priklauso jaunų žmonių gyvenimai ir ateitis. Kartu ir mokytojai pastatyti į labai bjaurią padėtį ir dalis jų, tiesą sakant, jau desperacijoje.

Pats artimiausias milžiniškas pokytis, kuris laukia mokyklų, susijęs su tuo, kad jau nuo šių metų rugsėjo 1-osios dalis mokinių pradės mokytis pagal naująsias mokymo programas. Iš tiesų labiausiai nepasisekė dabartiniams dešimtokams, būsimiems vienuoliktokams, kurie savo kailiu turės išbandyti net kelių reformų/naujovių plentvolį. Būtent jie (taip pat ir devintokai bei kitos nelyginės klasės) bus mokomi jau pagal atnaujintas mokymo programas.

Nėra nieko: jokio aiškumo, jokių vadovėlių, jokios medžiagos, jokių mokymų, jokių pavyzdžių, net neaišku, kaip ir iš ko vyks egzaminai.

Teoriškai šie mokslo metai buvo numatyti pasirengimui pereiti prie naujų mokymo programų, pasiruošimui darbui pagal naujas programas ir jų išsibandymui. „Teorija, brolau, sausa šaka, tiktai gyvenimo vaisingas medis žydi“, - sako velnias, gundydamas Faustą parduoti jam savo sielą. Bet Lietuvoje, konkrečiai švietime, viskas yra atvirkščiai: teorija sodri, net perpildyta, o praktika – pakrikusi.

„Bent lietuvių kalbos ir literatūros disciplinoje pasirengimas perėjimui prie naujų mokymo programų yra praktiškai nulinis. Nėra nieko: jokio aiškumo, jokių vadovėlių, jokios medžiagos, jokių mokymų, jokių pavyzdžių, net neaišku, kaip ir iš ko vyks egzaminai. Nors visi laukė, kol kas visiška tuštuma. Panašiai kalba ir kitų disciplinų mokytojai. Ir nesuprantu, kodėl reikia taip skubėti, jeigu naujovei visiškai nepasirengta“, - stebisi lietuvių k. mokytoja iš Marijampolės Regina Dilienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip jai jau įprasta, įjungia savo abuojumą ir paskelbia: Lietuvos mokytojai kūrybiški ir net nesant vadovėlių jie patys per vasarą pasirengs darbui rudenį.

Kalbinti Panevėžio mokytojai į tai atšauna nemažiau kandžiai: net neplanuojame. Ir gal pačiai perdėm „kūrybiškai“ ministerijos vadovybei reikėtų išeiti kūrybinių atostogų. Ir, pavyzdžiui, kokiems metams. Nes, panašu, kad ji nelabai suvokia, kad jos sprendimai lemia žmonių likimus.

Mokytojams trūksta informacijos ir didaktinės medžiagos sklandžiam darbui, vyrauja nežinomybė.

Nors gyvena kitame mieste, moko kitos disciplinos ir gal net gyvenime nėra susitikę, bet labai panašų į Reginos Dilienės vertinimą pateikia ir biologijos mokytojas Paulius Sungaila:

„Mokytojams trūksta informacijos ir didaktinės medžiagos sklandžiam darbui, vyrauja nežinomybė. Niekaip nesuprantu, kodėl dabartinių reformų negalėjome pradėti diegti po kelių metų, iš pradžių parengę naujus vadovėlius, metodinę medžiagą, patikrinamųjų darbų aprašus, išsamiai aprašę egzaminų organizavimo tvarką, paruošę naujus užduočių kūrėjus ir vertintojus, apsilankę kokybiškame seminare. Kyla tik vienas klausimas: kodėl švietimo reformos įgyvendinamos taip skubotai (tarytum per jėgą), o ne per sveiką protą? Juk iracionalu įstumti į sistemą reformas savieigai. Racionalu - paruošti visuomenę reformoms“.

Taigi taip kalba mokytojai. Nemažiau sutrikę ir mokyklų vadovai.

„Mokytojai manęs klausia, kodėl jie mane retai mato, kodėl nebesišypsau. Kur čia šypsosiesi, kai negali pateikti jokių atsakymų į mokytojų klausimus apie naujoves, apie tai, kaip jie turės dirbti rudenį. Tiesą sakant, ir naujų vadovėlių kol kas neužsakinėsime, nes jų kokybė neaiški, o daugybės apskritai nebus“, - guodžiasi Varėnos Ąžuolo gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė.

Tiesą sakant, ir naujų vadovėlių kol kas neužsakinėsime, nes jų kokybė neaiški, o daugybės apskritai nebus.

Kitų mokyklų vadovai dar griežtesni. Jų žodžiais, ministerija tiesiog neatliko savo namų darbų, ir jeigu mokiniams už neatliktus namų darbus rašome dvejetus, tai ir ministerijai reikėtų tokį patį įraityti ir pranešti Vyriausybės vadovei apie nepažangumą.

Beje, turime ir dar vieną naujieną: nors švietimo, mokslo ir sporto ministrė aiškino, kad mokyklų vadovai tiesiog sužavėti ministerijos reformomis, vis dėlto dalis Vilniaus mokyklų vadovų ministerijai išsiuntė nemalonų raštą, kuriame įspėja, kad perėjimui prie atnaujintų mokymo programų nepasirengta ir tai sukels daugybę problemų vaikams bei mokytojų bendruomenėms.

Dalis Vilniaus mokyklų vadovų ministerijai išsiuntė nemalonų raštą, kuriame įspėja, kad perėjimui prie atnaujintų mokymo programų nepasirengta ir tai sukels daugybę problemų vaikams bei mokytojų bendruomenėms.

O dalis mokytojų jau nuleido rankas ir nieko nebesako, jie tiesiog apsisuka ant kulno ir išeina. Tiksliau išeis šią vasarą. Kalbu apie mokytojus – senjorus.

O tokie į pensiją jau išėję pedagogai sudaro 9 proc. visų mokytojų Lietuvoje. Ir jie pagelbėti į mokyklas buvo atėję tiesiog savo gera valia. Bet matydami tokią sujauktį ir tokį nepasiruošimą, jie jau pareiškė mokyklų vadovams, kad pagal atnaujintas mokymo programas jie nedirbs, nes nėra nei iš ko, nei su kuo dirbti.

Daugybė mokyklų ir mokytojų jau ir iki šiol nespėdavo savo mokiniams perteikti visos medžiagos pagal ligi šiol veikusias mokymo programas, o atnaujintos mokymo programos viską dar labiau išplėtė. O mokykloms talkininkavę mokytojai-senjorai tokiems eksperimentams nepasirašo. Ir tiesiog išeina. Tuo dar labiau padidindami galvos skausmą mokyklų vadovams. Nes šie jau nebeišmano, kur ieškoti trūkstamų mokytojų.

„Tiesiog baisu. Šią vasarą ir ateinantį rudenį mūsų laukia daugybė iššūkių ir sunkumų“, - neslepia Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.

O apie tai, į kokį chaosą bus įmesti mokiniai, net kalbėti neverta.

Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras perskaitytas per „Žinių radiją“