Gintaras Sarafinas. Švietimo sistema tiek kasėsi žemyn, kad šansų išlipti aukštyn kaip ir nebeliko

Vienus dugnus ir sluoksnius mūsų švietimo strategai pramušinėjo su vadinamosiomis švietimo reformomis, kitus – su tarpiniais patikrinimais, o dabar atėjo metas ir su valstybiniais brandos egzaminais patikrinti, o kas gi yra po grindjuostėmis.

Ir mūsų švietimo sistema tiek kasėsi žemyn, kad šansų išlipti aukštyn kaip ir nebeliko. Nes sukurta tokia sistema, kuri nei paaiškinama, nei pataisoma.

Na, o dabar pakalbėkime konkrečiau, jau be jokių metaforų. Na ir čia peršasi aktualijos, tai yra, šiuo metu vykstantys valstybiniai brandos egzaminai. Tarkime, šį pirmadienį dvyliktokams vyko valstybinis matematikos brandos egzaminas. Šiemet dvyliktokai patenkinti, nes šis egzaminas nebuvo sunkus. Atrodytų, na tai ir pasidžiaukime. Bet džiaugtis nelabai yra kuo, nes per pastaruosius dešimtį metų brandos egzaminai, o ir kiti patikrinimai Lietuvoje buvo paversti tiesiog loterija. Matematikas Dainius Dzindzalieta teigia, kad šių metų tiek matematikos 10 klasės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, tiek 12-os klasės matematikos VBE egzaminai buvo neįtikėtinai žemo lygio ir jis niekada nemanęs, kad tokio žemo lygio užduotis bus duodamos mūsų vaikams.

Tarkime, ką liudija, kad vienais metais matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaiko 5 proc. abiturientų, o kitais – 35 proc. abiturientų. Taip buvo atitinkamai 2017 ir 2022 metais.

Panašiai apie lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą kalba lietuvių kalbos mokytoja Regina Dilienė: „Neprofesionaliai sudarytos užduotys tiesiog bado akis, o visos tos kalbos apie temų lengvumą ar sunkumą, autorius ir pan. yra tik dūmų uždanga – per ją nesimato tragiška situacija NŠA – ten nėra jokios kvalifikacijos... Žodžiu, tundra neelektrifikuota“.

Tai specialistų mintys, bet jas patvirtina ir skaičiai. Tarkime, ką liudija, kad vienais metais matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaiko 5 proc. abiturientų, o kitais – 35 proc. abiturientų. Taip buvo atitinkamai 2017 ir 2022 metais. Tai tikrai neliudija mokinių žinių ir pasiekimų, tai liudija tik užduočių rengėjų ir egzaminų organizatorių neprofesionalumą.

Panašiai, beje, ir su kitais egzaminais. Štai informacinių technologijų egzamino vienais metais neišlaiko 3 proc., o kitais – 14 proc. jį laikiusiųjų. Jau daug metų Lietuvos mokytojai stebisi ir linguoja galvomis, kodėl vienais metais specialiai pasunkinami vienų dalykų egzaminai, o kitais – kitų, ir kodėl po prastesnių rezultatų vienais metais kitais metais užduotys skubiai lengvinamos.

Bet kur čia šioje vietoje atsiduria mokinių žinių patikrinimas ar brandos pamatavimas, juk egzaminų net pavadinime yra skelbiama, kad tai valstybiniai brandos egzaminai.

Bet ir tai dar ne visi trūkumai. Matematikas, švietimo ekspertas dr. Pranas Gudynas teigia, kad egzaminai pagal savo sandarą yra labai skirtingi. Štai anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą galima laikyti tiesiog pavyzdiniu ir sektinu, o matematikos VBE yra, regis, kitas kraštutinis polius. Per matematikos VBE išlenda ir pasimato visos didžiosios VBE problemos.

„Ypač ydinga yra tai, kad matematikos egzaminų užduotys ir kompozicija tokie skirtingi, kad jų net nebeįmanoma palyginti tarp skirtingų metų. Ir jaunuoliai bei mokytojai per matematikos egzaminą kasmet vis nemaloniai nustemba. Iš tikro VBE užduotys yra nekriterinės ir nešiuolaikiškos. O visa tai negatyviai veikia ugdymo procesą: kelia „šizofreniją“, nes nėra prognozuojamos, jos nėra optimalaus sunkumo“, – teigia Pranas Gudynas.

Jeigu pažvelgtume į kitas šalis, tarkime, Lenkiją, Vokietiją, Suomiją, Švediją ar Norvegiją, pamatytume, kad jos naudoja gana sudėtingas užduočių sudarymo technologijas. Aptariamose šalyse iš pradžių parengiami atskiri egzaminų klausimai ir jie išbandomi. Bet tai daroma neviešai. Šis pirminis išbandymas yra skirtas įsitikinti, ar mokiniai tikrai gerai supranta, ko iš jų norima, ar gerai supranta tekstą, suformuluotą užduotį, galiausiai nustatoma koks yra tos užduoties sunkumo lygis. Na, o vėliau iš tų patikrintų tikrai geros kokybės klausimų patyrę ekspertai sudaro egzaminų užduotis.

O pas mus viskas vyksta labai mėgėjiškai. Daug neprofesionalumo, neprognozuojamumo, užduočių rengėjai konkursus laimi pagal mažiausios kainos principą. O tada ir rezultatai atitinkami.

Pasak Prano Gudyno, 2021 metais gauti tarkime 60-ies taškų įvertinimą per matematikos valstybinį brandos egzaminą buvo daug paprasčiau nei 2020 metais. Argi nekeistai skamba išvada, kad 2020-ais metais mokyklas baigusiems abiturientams nelabai pasisekė, nes jie turėjo blogesnes sąlygas nei 2021 m. abiturientai. Panašiai galima kalbėti ir apie 2022-ųjų metų abiturientus, jiems taip pat nepasisekė su matematikos ar informatikos egzaminu, bet pasisekė su lietuvių kalbos egzaminu. O štai šių metų abiturientams su matematikos egzamino užduotimis, regis, pasisekė.

Bet ar taip „vartydami“ egzaminus, jų užduotis ir galiausiai vertinimus padarę nepalyginamus, mes jų nesukompromitavome? Gal tai ir per aštrus žodis, bet nuo tikrųjų egzaminų tikslų tai tikrai nutolome. Ir labai toli.

Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras perskaitytas per „Žinių radiją“.