Nors ir nevienareikšmiškai vertinama, kaip tai paveiks įvairiausių reguliavimų apraizgytą Europos mobiliojo ryšio rinką, tai pavyzdys, kad Europos Parlamento sprendimai yra arčiau kasdienybės nei daug kam atrodo.
Lietuvoje apie Europos Parlamento veiklą visuomenė dažniau išgirsta tada, kai mūsų politikos gražuliai pradeda „skalambyti“ apie nebūtus pavojus dėl neva vaikus tvirkinančių rezoliucijų ar apie tai, jog nebegalėsime pardavinėti kreivesnių nei nustatyta agurkų.
Tarsi Europos Parlamentas – vien tradicines vertybes mindanti ir savo valią Lietuvai „iš aukštai“ primetanti institucija. Populistų argumentas. Pasinaudojant visuomenės baimėmis, tokie veikėjai viešai gąsdina Europos diktatu, bet aktyviai kaunasi su savo partiečiais dėl galimybės patekti į tos pačios „supuvusios Europos“ institucijas.
Juk būtent Europos Parlamente sutariama dėl Europos Sąjungos biudžeto, kurio milijardai pasiekia Lietuvą ir atokius šalies miestelius. Būtent Parlamento sprendimus vėliau įgyvendina Europos Komisija.
Būtent Europos Parlamente sutariama dėl Europos Sąjungos biudžeto, kurio milijardai pasiekia Lietuvą ir atokius šalies miestelius. Būtent Parlamento sprendimus vėliau įgyvendina Europos Komisija.
Todėl Europos Parlamentas yra pagrindinis vairas, lemiantis Europos kryptį, o tą vairą, dalyvaudamas rinkimuose, laiko kiekvienas ES pilietis.
Žinoma, ES dar laukia rimti iššūkiai. Pirmiausia tai – daugelio barjerų laisvam žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimui panaikinimas. Kalbame apie fundamentalų principą, kuriam įgyvendinti ir buvo sukurta Europos Sąjunga.
Panaikinus kliūtis, ypač paslaugų sektoriuje, Lietuvoje atsirastų daugiau galimybių investicijoms ir naujoms darbo vietoms. Tai galėtų sėkmingai išnaudoti, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos turizmo sektorius, kuris jau dabar patrauklus atvykstantiems.
Antra – tai mokslo ir inovacijų skatinimas. Europos Sąjunga turi tapti inovacijų sąjunga ir tinkamai pasinaudoti visomis galimybės, kad neužstrigtų ties praėjusio amžiaus ekonomikos prioritetais. Tokį šansą turi ir Lietuva: su ES parama įsisteigę mokslo slėniai jau suteikė galimybę studentams ir tyrėjams naudotis geriausia tyrimų įranga ir taip duoti postūmį aukštųjų technologijų plėtrai.
Trečia – tai tolesnis dirbtinių kliūčių mažinimas verslui. Jau šiandien Europoje 70 proc. darbo vietų sukuria smulkus ir vidutinis verslas. Europos parlamentarai galėtų įtvirtinti dar palankesnes sąlygas kurti ir auginti naujus verslus.
Kaip žinia, net 60 proc. Lietuvos eksporto šiandien nukreipiama į ES valstybes. Stebint dabartinį Rusijos veikimą, akivaizdu, kad šis skaičius privalo tik didėti, nes tai nėra vien ekonominis, bet ir saugumo klausimas.
Todėl Europos Parlamentas kaip galbūt niekada iki šiol susiduria su būtinybe padaryti Europą stipresnę, vieningesnę ir turtingesnę. Ar Europa pasirinks šį kursą – šis sprendimas mūsų rankose.
Gintaras Steponavičius yra Seimo narys, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas
